01/09/2026
Šiandien pirkau keturias baltas rožes ir paprašiau jas perrišti juodu kaspinu. 🖤
Išeinant iš gėlių parduotuvės pardavėja nusišypsojo ir palinkėjo man: “Gražios dienos”. Akimirkai pasimečiau. Galvoje įsijungė:
standartai, taisyklės, procedūros, darbuotojo elgesys, klientų aptarnavimas… Kiek daug kalbame apie tai, kaip darbuotojas turėtų elgtis, kaip pasisveikinti, kaip kalbėtis su klientu, kaip spręsti konfliktą, kokius žodžius vartoti ir kokių nevartoti.
Viena vertus, taisyklės darbe padeda susitarti, ko vieni iš kitų tikimės, bet šiandien susimąsčiau ar tarp viso to, ką norime aprašyti ir standartizuoti, dar lieka vietos reakcijai į situaciją ir nuoširdžiam palinkėjimui? Ar galime aprašyti empatiją? 🤍Sukurti taisyklę žmogiškumui? 💚
Vis dažniau girdžiu, kad kandidatai renkasi organizaciją, kad svarbu kokioje aplinkoje dirbti ir visada maniau, kad stipri organizacija negali būti ta, kurioje vyrauja chaosas, bet šiandien pridėčiau: stipri ta, kurioje taisyklės neatima laisvės mąstyti ir pasirinkti elgesio standartus, priklausomai nuo situacijos.
Ir galbūt čia prasideda darbuotojo kelias įmonėje, kurioje gera būti. ❤️