Virsmo studija

02/10/2026

😍

29/09/2026

Ar galima ateiti į svečius nepranešus? Ar svečias gali jūsų namuose iš šaldytuvo pasiimti, ko nori? Ar galima pasakyti žmogui, kad jau norisi pailsėti? O lovoje valgyti sausainius? Pasirodo, kiekvienas turime savo TAIP ir savo NE. Ir jie ne visada sutampa. Kai dėl sausainių lovoje tarp visų TAIP pasirodė vienas NE, paklausėme:
– O kodėl?!
– Jei trupiniai lovoje – pinigai iš namų! 😄 Taip Kriaunose šįkart kalbėjomės apie ribas. Juokėmės, prisiminėme, nesutikome vienos su kitomis ir gynėme savo nuomonę. O paskui leidome lietis spalvoms. Jos bėgo, susitiko, maišėsi, skyrėsi. Mes stebėjome, rinkomės, kur leidžiame joms tekėti, o kur bandome sustabdyti.
Ir vėl pabuvome kartu – paprastai, šiltai, spalvingai. Ačiū Kriaunų Bendruomenė už šiuos susitikimus.
Dėkojame Rokiškio rajono savivaldybė už galimybę tęsti projektą „Kartu esame stiprūs: kūnas, jausmai ir kūryba“.

29/09/2026

„Mūsų pasaulis“ Pajūryje, Šilalės r. Šįkart mažiau kadrų, bet daugiau dėmesio žmonėms, kūrybai ir tam, kas vyko čia ir dabar.
Kūrė vaikai, mamos, prisijungė ir keli tėčiai. Vieni įsitraukė iškart, kitiems reikėjo daugiau laiko. Vieni drąsiai bandė, kiti iš pradžių stebėjo, o paskui po truputį prisijungė. Kiekvienas atrado savo būdą dalyvauti.
Ne visada svarbiausia, ką parsinešame rankose. Kartais daug svarbiau, kad sustojame, atsisėdame šalia savo vaiko, paimame teptuką ir bent trumpam kuriame kartu.
Dėkoju Atviras jaunimo centras ,,Pulsas" už kvietimą, pasitikėjimą ir galimybę kurti tokias patirtis šeimoms.
O visiems atėjusiems ačiū, kad pabandėte, leidote sau įsitraukti ir buvote šio susitikimo dalimi.

27/09/2026

Leidžiu rankoms judėti, kūnui reaguoti, o sau – neskubėti visko suprasti. Gilinuosi į sensorimotorinį piešimą ir pirmiausia pati patiriu tai, ko mokausi. Pastebiu, kas vyksta kūne, seku judesį, tyrinėju, kas keičiasi.Mokausi mažiau aiškinti ir daugiau klausytis. Mažiau kontroliuoti ir daugiau pastebėti.Patiriu pati, kad galėčiau jautriau lydėti kitą.

24/09/2026

Šiandien manęs čia bus daug :D Šiandien - Dailės terapijos diena!
Anksčiau šią dieną pripildydavau veiklų. Šiemet sustojau ir pagalvojau, kiek daug per tuos metus pasikeitė.
Keičiau ne tik profesines programas. Keičiau ir savąsias. Mokausi kitaip matyti, rinktis, paleisti. Atsirado galimybių, kurių kažkada net nebūčiau leidusi sau įsivaizduoti. Buvo daug augimo, atradimų, žmonių ir labai labai stiprių mokytojų.
Buvo ir labai skaudžių praradimų.

Ir turbūt būtent per visa tai dailės terapiją pažinau ne tik kaip profesiją. Daug kartų pati sėdau prieš baltą lapą nežinodama, kas bus toliau. Gal todėl šiandien nieko ypatingo neorganizuoju. Tiesiog tęsiu. Ir šiemet man tai – pats tikriausias šios dienos paminėjimas.
Su savimi.
O jei jūs dar niekada nesėdėjote prieš tą baltą lapą dailės terapijoje – gal kada nors verta pabandyti. :) Ir pažiūrėti, kas jame atsiras jums.

22/09/2026

21/09/2026

Savaitgalį Dusetose šurmuliavo Derliaus šventė, o mes šalia viso šventinio judesio trumpam susėdome pabūti kartu, kurti, pasikalbėti ir atrasti kažką naujo. Žaidėme spalvomis, eksperimentavome, rinkomės tai, kas traukia, ir kartais išdrįsome pasirinkti net tai, ko įprastai vengiame. Kūryba dar kartą priminė, kad nebūtina iš anksto žinoti, kas pavyks. Kartais įdomiausi dalykai atsiranda tuomet, kai leidžiame sau smalsiai tyrinėti. Buvo gyva, spalvinga, vietomis netikėta – visai kaip ir pati rudeniška diena Dusetose. Visuomet gera grįžti į Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės Santalka namus.

Ačiū moterims, kurios atėjo, kūrė, dalijosi ir buvo kartu. Ačiū Ieva Špūrienė ir Aldona Žiliukienė už kvietimą, rūpestį ir visada šiltą priėmimą.

Smagu, kad Derliaus šventės dieną galėjome prisirinkti ne tik rudens gėrybių, bet ir naujų patirčių!

20/09/2026

Ne viskas, ką nešiojamės, iš pradžių turi žodžius. Kartais net nereikia žinoti, ką norime pasakyti.
Šiuo metu gilinuosi į sensorimotorinį piešimą. Daug jį patiriu pati, mokausi vis atidžiau klausytis to, kas atsiranda per kūną, judesį ir paliktą pėdsaką. Po truputį šį metodą įtraukiu ir į darbą su klientais. Ne tam, kad piešinį „iššifruočiau“. O tam, kad padėčiau žmogui pastebėti tai, ką jo kūnas jau bando pasakyti.

Man tai vis dar mokymasis. Gyvas, patiriamas, besikeičiantis. Nes kartais žodžiai ateina vėliau. Pirmiausia ateina judesys.

16/09/2026

Ne visada iki dailės terapijos reikia važiuoti.
Galite likti savo namuose. Užsidaryti duris, šalia pasidėti popieriaus ir turimas dailės priemones. O mes susitinkame ekrane.
Piešiame. Kalbamės. Stebime, kas vyksta kuriant. Sustojame prie to, kas tą dieną svarbu. Neskubame ten, kur dar nesinori eiti.

Individualiose dailės terapijos sesijose galime susitikti ir nuotoliu.

Taip susitinkame su žmonėmis iš kitų miestų, gyvenančiais užsienyje, keliaujančiais ar tiesiog tais, kuriems jaukiau likti savo namų erdvėje.
Kartais tarp mūsų būna nemažai kilometrų. Bet susitikimui jų visai nereikia įveikti.

15/09/2026

Ačiū Ąžuolų vaikai mažiesiems už tokią šiltą pirmąją pažintį. Už smalsumą, tikrumą ir laisvę savaip rinktis, ką veikti, kaip kurti ir kaip būti. Buvo gera tiesiog būti šalia, stebėti ir kartu atrasti jausmų bei spalvų pasaulį.