Elgesio dizainas

24/08/2026

Dėkui nuostabiesiems TAU dalyviams už norą kurti, tobulėti, meilę Tėvynei ir nuostabias bendras patirtis mokymų metu. ❤️
Atskiras ačiū Psichologijos fakulteto dekanui Vytautui Jasiulevičiui ( Vytautas Jas) ir Psichologijos fakulteto seniūnei Vilė Lauruševičienė už pagalbą, entuziazmą ir sklandų mokymų „Vertybiniai veikimo modeliai pilietiniam atsparumui“ organizavimą.
Dalinuosi straipsniu apie įvykusius mokymus ir jų dalyvių patirtis.
,,Buvo gera kartu mokytis, diskutuoti, ieškoti atsakymų ir stiprinti tai, kas mus jungia. 🇱🇹
Žinia formuoja nuomonę, o emocija gali nulemti sprendimą
Kaip reaguojame į dezinformaciją, viešai platinamas netikras žinias, kokias išvadas pasidarome ir kaip elgiamės su tomis žiniomis, kaip atskirti faktus nuo interpretacijų, net kaip paprieštarauti nesusipykus? Į tuos ir kitus klausimus ketvirtadienį mokymuose „Vertybiniai elgesio modeliai pilietiniam atsparumui“ su lektore Gražina Mongirdiene atsakymų ieškojo 25 MČTAU klausytojai. Mokymų diena buvo kupina ir naujų žinių, ir praktinių užsiėmimų, o taip pat nuoširdaus bendravimo.
Sveikindamas susirinkusius Psichologijos fakulteto dekanas Vytautas Jasiulevičius džiaugėsi susidomėjimu ir aktyvumu registruojantis – per pusdienį surinkta grupė mokymams. Dėkojo Vilei Lauruševičienei už pagalbą ruošiantis šiam renginiui. V. Lauruševičienė nuo naujų mokslo metų bus Psichologijos fakulteto seniūnė.
Pristatydama mokymų planą, lektorė Nacionalinio verslo konsultantų tinklo konsultantė, Europos Komisijos nacionalinė ekspertė organizacijų vystymui Gražina Mongirdiene sakė, kad „Elgsenos mokslo“ ir „Abipusio mokymosi“ metodo mokėsi JAV, kai ten 7 metus dirbo JAV įmonėje mokymų vadove. O šias praktines dirbtuves iš dalies remia Krašto apsaugos ministerija. Ir tema – aktuali, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir hibridines atakas.
Klausytasi lektorės įžvalgų, kaip viena žinutė gali paveikti žmogaus nuomonę, jei ji tampa pirmąja informacija, per kurią žmogus vertina įvykį. Jei žinia pateikiama įtaigiai, pabrėžiant tam tikras detales, žmogus gali susidaryti nuomonę net neturėdamas visos informacijos. Emocija veikia sprendimus: kai žmogus jaučia baimę, pyktį ar džiaugsmą, jis dažnai sprendžia greičiau ir mažiau remiasi logišku faktų įvertinimu. Mokytasi atpažinti informacines bei psichologines manipuliacijas, sužinota, kaip konstruojamos netikrų žinių iliustracijos, kalbėta, kaip neprisidėti prie dezinformacijos skleidimo, kaip reaguoti į netikras žinias ir nesusipykti su pašnekovu. Savo poziciją galima pagrįsti išklausant kitą, savo argumentus grindžiant faktais. Jei nesutinki, kritikuok idėją, o ne žmogų, užduok klausimus ir bandyk suprasti, kodėl kitas žmogus taip mano. Geriausias būdas sužinoti – pasikalbėti.
Išsiaiškinta, kad išvadų kopėčios visada veikia vienodai: faktus seka interpretacija, tada darome išvadą ir reaguojame. Problemos atsiranda, kai praleidžiame pirmą laiptelį, neišsiaiškiname faktų. Grupelėse analizuotos realios gyvenimiškos situacijos.
Lektorė ne kartą pagyrė auditoriją už tai, kad klausia ir aiškinasi, kad nesutinka ir diskutuoja, dalinasi savo nuomone. Tai ir yra abipusis mokymasis, sakė lektorė.
Įdomi buvo mokymų tema apie Lietuvos vertybes kaip visuomenės atsparumo pagrindą. Mat hibridinės grėsmės ir nukreiptos į visuomenės mąstymą, pasitikėjimo mažinimą, bendruomeniškumo silpninimą

Grupės gavo 8 vertybių ir antivertybių sąrašus. Užduotis – surikiuoti pagal svarbą po penkias. Grupėms pristačius savo darbus, paaiškėjo, kad trys svarbiausios šalies vertybės yra laisvė, atsakomybė ir patriotiškumas, o labiausiai kenkia – priespauda, abejingumas, neatsakingumas, nesąžiningumas, nepagarba.
Mūsų pamatines vertybes galime paversti realiais veiksmais kasdienybėje, sakė lektorė. Atsakomybę – laikydamiesi susitarimų, rūpindamiesi savo saugumu ir padėdami kitiems. Bendruomeniškumą – įsitraukdami į bendras veiklas, padėdami kaimynams ir palaikydami ryšį su bendruomene. Pagarbą – išklausydami kitus, priimdami skirtingas nuomones ir spręsdami nesutarimus taikiai. Drąsą – nebijodami išsakyti savo nuomonės, prisiimti atsakomybės ir padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos. Taip vertybės tampa ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais, kurie padeda saugoti save, savo kaimynus ir stiprina visą bendruomenę.
Klausytojai gerai įvertino mokymų dienos patirtis, sakė, kad sužinoję naujų dalykų arba įtvirtinę jau turėtas žinias, siūlė paskaitos šia tema ir didesnei klausytojų auditorijai.
Baigdama intensyvią dieną lektorė linkėjo išminties ir galvoti, ką skaitome ar girdime, ne tik neplatinti, bet ir užkirsti kelią dezinformacijai. „Kas kitas, jei ne mes?“ – retoriškai klausė lektorė Gražina Mongirdienė.
Lilija Smalakienė

12/06/2026

Kaip išlikti kritiškiems informacijos triukšme?
Kaip atpažinti manipuliacijas hibridinio karo fone?
Kaip kurti stipresnes bendruomenes ir priimti atsakingus sprendimus esant krizinėms situacijoms?
VšĮ „Elgesio dizainas“ kviečia dalyvauti projekte „Vertybiniai veikimo modeliai pilietiniam atsparumui“, įgyvendinamame pagal Krašto apsaugos ministerijos Nevyriausybinių organizacijų veiklos programos dalinio finansavimo programą.

Mokymų metu dalyviai:
✔️ Stiprins kritinio mąstymo įgūdžius
✔️ Mokysis atpažinti informacines ir psichologines manipuliacijas
✔️ Ugdys konstruktyvios komunikacijos ir konfliktų sprendimo gebėjimus
✔️ Praktiškai taikys vertybėmis grįstus veikimo modelius
✔️ Kurs iniciatyvas savo bendruomenėse

👥 KVIEČIAME:

🟦 Jaunimą (15–25 m.)
Mokyklų, profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų mokinius bei studentus.

🟩 Mokytojus ir švietimo darbuotojus
Norinčius stiprinti kritinį mąstymą ir pilietinį atsparumą savo bendruomenėse.

🟨 Bendruomenių lyderius, NVO atstovus ir aktyvistus
Siekiant kurti stipresnes, atsakingas ir bendradarbiaujančias bendruomenes.

🟧 Visus besidominčius pilietiškumu ir visuomenės atsparumu

📍 Veiklos vyks Vilniuje ir Vilniaus regione
📅 2026 m. birželis–spalis
💻 Programos pabaigoje – bendras internetinis susitikimas ir rezultatų aptarimas

Dalyvavimas projekte – nemokamas.

Informacija: www.elgesiodizainas.lt

Skambinkite tel.: 061220066
Rašykite: [email protected]

Projektą įgyvendina VšĮ „Elgesio dizainas“.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos programos dalinio finansavimo programą

11/03/2026

Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena!
Laisvė bus gyva tol, kol ją saugos mūsų vaikai - jos tradicijas, vertybes ir tarpusavio meilę bei supratimą.
Jie – Lietuvos ateitis. Lietuva gyvena kiekvienoje naujoje kartoje. Tegul jų Lietuva būna dar gražesnė.
Paklausykite , kaip nuostabiai jūsų vaikai dainuoja Lietuvą!

Visą laidos vaizdo įrašą rasite apsilankę lrt.lt portale:https://www.lrt.lt/mediatekaLRT © 2022

01/03/2026

Pirmasis kovo šventadienis.
Pavasaris dar tik įsibėgėja, bet šviesos jau daugiau nei tamsos. Ir ta šviesa – ne tik danguje.
Šiandien vėl grįžtu prie dailininkės Laima Dzigaitė kalendoriaus. Kovas - „Šviesos vaikai“. Tai tylus priminimas, kad šviesa pirmiausia gimsta žmoguje – jo žvilgsnyje, jautrumo gylyje, gebėjime matyti daugiau nei paviršių.
Žvelgiant į šiuos darbus, sustoji. Lėtėji. Tarsi kažkas labai paprastai, be deklaracijų, primena: kiekvienas iš mūsų galime būti šviesos nešėjai. Ne dideliais žygdarbiais, o kasdieniais pasirinkimais – žodžiu, dėmesiu, kantrybe.
Pirmasis kovo šventadienis – gera proga paklausti savęs: kokios šviesos šiandien įnešu į savo artimųjų, kolegų, bendruomenės gyvenimą?
Galbūt pavasaris prasideda ne kalendoriuje, o mūsų sprendime būti truputį šviesesniems.

31/12/2025

Sveikinu su artėjančiais 2026-aisiais Viešpaties metais. Ne arklio metais – gyvename Lietuvoje, tad išlaikykime solidų tautinį tapatumą. Pridedu pušį, nes man pušis asocijuojasi su taurumu. Linkiu, kad ateinančiais metais mūsų gyvenime būtų daugiau taurumo – mintyse, žodžiuose ir veiksmuose. Tegul tai atsispindi ir mūsų kūryboje bei įrašuose – kad juose būtų daugiau pagarbos, prasmės ir šviesos.

04/12/2025

Vis galvoju: gerai, kad šiame pasaulyje nebėra tų, į kuriuos įsiklausydavome. Jų nusivylimas šiandien būtų begalinis. Mokyklose vis dar, bent teoriškai, mokome vaikus mandagumo ir pagarbos. O mes patys?
Naujoji kryptis, panašu, visai paprasta: kas išsireikš vulgariau, tas pritrauks didesnį dėmesį. Ir liūdniausia, kad visa tai stebi mūsų jaunoji karta. Ko tada galime tikėtis iš jų ateityje? Kokio požiūrio, kokio elgesio? Iš ko jiems mokytis, jei mes patys demonstruojame tokius standartus?
Gėda bus po kiek metų peržiūrėti tai kas užfiksuota. Liūdesys. Ir ne tik..

18/11/2025

Kodėl sąmoningai renkamės rašyti su klaidomis? Bandžiau ieškoti šio reiškinio paaiškinimų, tačiau nė vienas iš jų neatrodė pakankamai pagrįstas ar logiškas.
Kalba yra mūsų kultūrinė genetika, mūsų DNR. Ji jungia, kartas, formuoja tapatybę ir atspindi pagarbą sau bei kitiems. Todėl stebina, kad lengva ranka ją deformuojame.
Tikiuosi, kad šis keistas polinkis praeis. Nes gali ateiti metas, kai žvelgdami atgal tiesiog raudonuosime matydami, ką palikome socialiniuose tinkluose.
Kitas pasirinkimas, kuris kelia nerimą – keiksmažodžių gausa. Ypač paradoksalu, kai perimame juos iš kitos tautos, tarsi solidarizuodamiesi su ja ir importuodami svetimas kultūrines normas.
Sujungus šiuos reiškinius – neraštingumą ir keiksmažodžius – gauname formulę, kuri mus veda žemyn, dugno link.
Ar jums netrukdo, kad neraštingumas ir keiksmažodžiai tampa naująja „norma“?

13/11/2025

„Nekelk problemų, siūlyk sprendimus.“ Taip vadovas pasakė per vertinamąjį pokalbį. Iš jo lūpų tai skambėjo tarsi jis šventai tuo tikėtų – tarsi tai būtų vadybos aksioma. Darbuotojas sutriko. Bet dar labiau sutrikau aš, išgirdusi tai, kai žmogus paklausė mano nuomonės. Jis vis dar jautėsi suglumęs:
„Tai ką man daryti, jei matau problemą, bet nežinau, kaip ją išspręst?“
O svarbiausia – žmogus, tuo pasidalinęs su manimi, buvo labai atviras ir motyvuotas, jam tikrai rūpėjo dalykai, vykstantys įmonėje.
Ar tenka jums organizacijose girdėti kartojamą nuostatą: „Nekelk problemų, siūlyk sprendimus‘‘. Atrodo gražiai, skamba labai proaktyviai. Bet, manau, realiai tai būdas pasakyti: ,,Man sunku girdėti apie esamas problemas (aš neprisidėjau prie jų atsiradimo), aš jas priimu asmeniškai, (mano prielaida(aut.)) todėl pasilaikykite jas sau’’. Ir tada prasideda įdomūs dalykai:
🔹 Žmonės nustoja kalbėti apie tai, kas neveikia.
🔹 Vietoj to, kad spręstų problemas – jie mokosi jas maskuoti.
🔹 Organizacija ima atrodyti „darnesnė“ – bet ne todėl, kad viskas gerai, o todėl, kad visi bijo pasakyti, kas negerai.
Toks požiūris strigdo komandą. O tai labai brangu. Kainuoja klaidas, stagnaciją, nepasitikėjimą, nepagrįstus sprendimus. Nes kai žmogus bijo kelti problemą, jis nebesako ką išties galvoja.
O be to – nėra mokymosi. Be organizacinio mokymosi – nėra augimo. Jei vadovas ir toliau lieka įsikabinęs tą pačią frazę – komandoje nebelieka saugumo ir atvirumo.
Nei vienas negali visada turėti sprendimų, nes neturi visos susijusios informacijos. Ir tai gyvenimas. Problemų kėlimas nėra negatyvus dalykas. Tai – kvietimas reflektuoti. Be refleksijos, minam vietoje.
Jei išgirsite: ,,Nekelk problemų, siūlyk sprendimus“, siūlyčiau sureaguoti taip:,, Žinau, kad norite išgirsti siūlomus sprendimus, bet, kadangi neturiu visos informacijos, pirmiausia norėčiau sutarti, ar tai iš tiesų problema, kaip ją matote jūs – o tada galbūt galėsime kartu rasti sprendimus, kurie veikia’’. Pagal Action Science teoriją – Jūs pasakote savo interesą – ieškote sprendimų, kurie veikia. Ir tai rodo, kad esate komandos žmogus.
Prisijunkite prie mano seminaro „Veiksmingos komunikacijos ir bendradarbiavimo būdai, kuriantys produktyvius santykius ir inovacijas“ 2025 m. lapkričio 19 d. 9-16.30 Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir sužinokite:
🔹 Ką pasakyti, kad jūsų pastebėjimai nebūtų ignoruojami;
🔹 Kaip pagal Action Science metodiką paversti iššūkius tikrais sprendimais.
Ne tik teorija – gausite praktinius įrankius, padedančius kurti atvirą ir pasitikėjimu paremtą komandą.
Registracija komentaruose.

10/11/2025

Ar vadovas turi kalbėti pirmas, ar laukti, kol kiti išsakys savo nuomones? Tai viena dažniausių ir karščiausių diskusijų temų. Daugelis sako: „Vadovas turi tylėti ir išklausyti kitus.“ O kaip tada suaktyvinti diskusiją? Tuomet pasipila patarimai: „paklausk tyliausio komandos nario“, „klausk intraverto, tada ir kiti išjudės“, „diskutuok apvalaus stalo principu“ ir t.t. Gražu, kol nesuvoki, kad užtikrintai nežinai, kas yra tyliausias ar intravertas, nes tai tik prielaidos.
Iš tiesų viskas paprasčiau. Jei vadovas turi nuomonę, jis ją pasako pirmas (nes turi daugiausiai strateginės informacijos), bet kartu paaiškina, kodėl taip mano, ir pakviečia komandą kvestionuoti jo mintį bei siūlyti savo sprendimus. Jei nuomonės neturi – jis taip ir sako: „Šįkart nežinau. Noriu išgirsti jus.“
Problema kyla, kai vadovas pradeda nuo žodžių: „Yra klausimas… Noriu išgirsti jūsų nuomonę…“ Pagal Action Science teoriją (Harvard University), darbuotojų galvose iškart ima suktis prielaidos:
„Kodėl jis nieko nesako?“
„Gal jau turi sprendimą ir tik testuoja mus?“
„Gal nesutinka, bet nenori pasakyti?“
„Gal bijo prarasti autoritetą?“
Tai nėra laisvė – tai erdvė interpretacijoms. Komanda stringa, o kuo mažiau pasitikėjimo, tuo daugiau klaidingų, dažniausiai negatyvių prielaidų.
Bet jei po vadovo žodžių „Kokias problemas matytumėte mano pasiūlytame sprendime?“ visi vis tiek tyli – tai jau ne metodikos klausimas. Tai organizacinės kultūros ženklas. Jei žmonės bijo pasakyti, ką galvoja, psichologinio saugumo nėra. O be jo – nei inovacijų, nei drąsių sprendimų, nei mokymosi vieniems iš kitų.
Jei norite praktiškai išbandyti, kaip kurti tvarų psichologinį saugumą ir skatinti komandą laisvai diskutuoti, kartu su Prekybos, pramonės ir amatų rūmai VILNIUS lapkričio 19 d. kviečiu į mano seminarą „Veiksmingos komunikacijos ir bendradarbiavimo būdai, kuriantys produktyvius santykius ir inovacijas.“ Ten gilinsimės į realias situacijas, Action Science principus ir konkrečias unikalias technikas, kurios veikia kasdieniame darbe.
Seminaro metu praktikuosimės, kaip:
💡 Kurti efektyvius komandos elgesio modelius;
💡Atpažinti neproduktyvų elgesį savyje ir kituose, atlikti konstruktyvią jo analizę ir judėti pirmyn visai kitu tempu;
💡Veiksmingai spręsti konfliktus pasitelkiant mentalinius modelius;
💡Aptarti sudėtingas situacijas, patiriant mažiau streso, pasitikrinti prielaidas ir taip priimti labiau pagrįstus sprendimus.
Kodėl verta dalyvauti?
✨ Užtikrintai pagerinsite komandos bendradarbiavimą ir komunikaciją;
✨Išmoksite spręsti problemas be streso ir ginčų;
✨Gausite unikalius praktinius įrankius, kuriuos galėsite naudoti jau kitą dieną darbe;
Kiekvienas dalyvis gaus metodinę medžiagą ir el. pažymėjimą
Vieta:
T. Kosciuškos g. 30, Vilnius
Laikas:
2025 m. lapkričio 19 d. nuo 9-16.30 val.

05/11/2025

Sėkmė prasideda ne nuo idėjų, o nuo gebėjimo jas įgyvendinti kartu. Dažnai planai stringa ne dėl kompetencijų trūkumo, o dėl neveiksmingos komunikacijos ir bendradarbiavimo.
Ar norite apversti aisbergą – pažvelgti giliau, pamatyti tai, kas paslėpta, ir suprasti, kodėl komanda stringa, pasitelkiant Harvardo Action Science metodologiją?
Kartu su Prekybos, pramonės ir amatų rūmai VILNIUS lapkričio 19 d. kviečiu į seminarą „Veiksmingos komunikacijos ir bendradarbiavimo būdai, kuriantys produktyvius santykius ir inovacijas.“ Čia ir išmoksite apversti aisbergą: pamatyti paslėptas prielaidas, neišsakytus lūkesčius, gynybines rutinas, nepatikrintas prielaidas, nediskutuotinus klausimus, slaptus konfliktus ir emocinius ryšius – ir iš karto taikyti gautus įrankius savo darbe.
Seminaro metu gilinsimės, kaip:
💡 Kurti efektyvius komandos elgesio modelius;
💡Atpažinti neproduktyvų elgesį savyje ir kituose, atlikti konstruktyvią jo analizę ir judėti pirmyn visai kitu tempu;
💡Veiksmingai spręsti konfliktus pasitelkiant mentalinius modelius;
💡Aptarti sudėtingas situacijas, patiriant mažiau streso, pasitikrinti prielaidas ir taip priimti labiau pagrįstus sprendimus.
Kodėl verta dalyvauti?
✨ Užtikrintai pagerinsite komandos bendradarbiavimą ir komunikaciją;
✨Išmoksite spręsti problemas be streso ir ginčų;
✨Gausite unikalius praktinius įrankius, kuriuos galėsite naudoti jau kitą dieną darbe;
Kiekvienas dalyvis gaus metodinę medžiagą ir el. pažymėjimą
Vieta:
T. Kosciuškos g. 30, Vilnius
Laikas:
2025 m. lapkričio 19 d. 9-16.30
Registracija komentaruose