Benalda -Konsultacijos maisto tvarkymo įmonėms

02/05/2018

Kas naudojate maisto papildus, teks išmokti gerai skaityti etiketes, nes ne visada jie būna verti patekti į Jūsų vidų ;)

VMVT informacija :
SPECIALISTŲ IŠVADA: MAGNIO KREATINO CHELATO MAISTO PAPILDŲ SUDĖTYJE NEGALI BŪTI
----------------------------------------------

Vykdant valstybinę maisto papildų ir maisto produktų sportininkams
kontrolę, nustatoma, kad rinkai pateikiama produktų, kurių sudėtyje yra
medžiagos - magnio kreatino chelato. Ši medžiaga įvardijama kaip magnio
šaltinis, tačiau specialistų vertinimu, ji priklauso naujo maisto
produktams, todėl jos saugą ir poveikį sveikatai visų pirma turi
įvertinti Europos maisto saugos tarnyba.

Vartotojai ir maisto papildais ar maistu sportininkams prekiaujantys
verslininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad magnio kreatino chelatas
dažniausiai aptinkamas iš trečiųjų šalių tiekiamuose maisto papilduose
ar maisto produktuose sportininkams. Tačiau ši medžiaga nėra įtraukta
nei į naujų maisto produktų sąrašą, pateiktą Reglamente (ES) Nr.
2017/2470, nei į Naujo maisto katalogą, sudarytą pagal Europos Sąjungos
(ES) valstybių kompetentingų institucijų pateiktą informaciją. Todėl ES
rinkai tiekiamuose maisto produktuose, įskaitant ir maisto papildus, ši
medžiaga draudžiama.

Pažymėtina, kad naujo maisto medžiagas naudoti maisto gamyboje leidžiama
tik po to, kai jos įvertinamos Europos maisto saugos tarnybos. Šios
institucijos mokslininkai privalo nuodugniai ištirti tokių medžiagų
poveikį žmonių sveikatai ir tik tuomet rekomenduoja naujo maisto
medžiagą įtraukti į Europos Sąjungos naujų maisto produktų (ar naujo
maisto turinčių ingredientų) sąrašą.

Daugiau apie naujo maisto produktus ir medžiagas, bei Naujo maisto sąrašą
galima rasti: https://ec.europa.eu/food/safety/novel_food_en [1]

Novel Food

27/02/2018

Jei turite laisivą minutę - padarykite gerą darbą - užpildykite studentės anketą. Ačiū.
_______
Sveiki,
esu Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto viešojo administravimo programos magistrantūros studentė. Vykdau tyrimą apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teikiamų paslaugų kokybę.

Jei naudojotės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teikiamomis paslaugomis, labai prašau Jūsų užpildyti apklausos anketą, esančią adresu https://apklausa.lt/f/valstybines-maisto-ir-veterinarijos-tarnybos-teikiamu-paslaugu-kokybe-zev538b.fullpage .

Apklausa yra anonimiška. Užtruksite tik keletą minučių, tačiau labai pagelbėsite vykdant tyrimą. Jūsų nuomonė yra labai svarbi. Iš anksto dėkoju už Jūsų supratingumą ir geranoriškumą!

Pagarbiai, Kristina

Sveiki, esu Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto viešojo administravimo programos magistrantūros studentė. Vykdau tyrimą apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teikiamų paslaugų kokybę. Tyrimo tikslas – išanalizuoti esamą situaciją bei įvertinti Valstybinė...

22/01/2018

NAUJŲ MAISTO PRODUKTŲ REGLAMENTAS ATNEŠĖ GERŲ PERMAINŲ MAISTO
PRODUKTŲ GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS
-----------------------------

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą
Nr. 2015/2283 dėl naujų maisto produktų daugelis Europos maisto produktų
gamintojų ir importuotojų sutiko palankiai, skelbia kompanijos „Vitafoods
Europe“ organizuota apklausa. Iki šiol buvusi sudėtinga ir ilgai trukusi
naujų maisto produktų (angl. – novel food) autorizavimo procedūra nuo
šiol turėtų tapti gerokai paprastesne ir centralizuota.

Naujuoju reglamentu panaikintas du dešimtmečius Europos Sąjungos
valstybėse narėse taikytas ankstesnis reglamentas ir tikimasi, kad tai leis
užtikrinti kur kas greitesnį ir efektyvesnį naujų maisto produktų saugos
įvertinimą, taip pat sutrumpins būtinų leidimų išdavimo terminą.
Anksčiau ši procedūra vidutiniškai užtrukdavo 3,5 metų.

Pastebėtina, kad rinkai galima pateikti ar kaip sudėtines dalis naudoti tik
į ES patvirtintą sąrašą įtrauktus (autorizuotus) naujus maisto
produktus. Į šį sąrašą įtraukiami tik žmonių sveikatai pavojaus
nekeliantys maisto produktai, kurių ženklinimas atitinka nustatytas
sąlygas ir neklaidina vartotojų, o jei naujo maisto paskirtis – pakeisti
kitą, įprastai vartojamą maisto produktą, maistine verte naujas maisto
produktas negali skirtis ir būti mažiau naudingas vartotojui.

Prašymus autorizacijai nagrinės ir leidimus suteiks Europos Komisija.
Saugos vertinimus atliks Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Europos
Komisija, nagrinėdama prašymus, konsultuosis su EFSA ir sprendimai dėl
leidimų išdavimo bus grindžiami EFSA vertinimų išvadomis. Visi
patvirtinti nauji maisto produktai bus išvardinti Europos Komisijos
sudarytame ir nuolat atnaujinamame Naujų maisto produktų sąraše, kuriame
nurodomos ir naujo maisto produkto naudojimo sąlygos, papildomi specialieji
ženklinimo reikalavimai.

Naujas maistas – tai naujai sukurtas, inovatyvus maistas ar maistas,
pagamintas naudojant naujas technologijas ar gamybos procesus. Naujam maistui
taip pat priskiriamas maistas, tradiciškai vartojamas ne Europos Sąjungoje,
pvz.: ispaninių šalavijų (/Salvia hispanica/) sėklos, indinių morindų
(/Morinda citrifolia/) lapai ir vaisių sultys, australiniai tigriniai
ešeriai (/Therapon barcoo / Scortum/) ir kt.

Daugiau apie naujus maisto produktus Europos Komisijos svetainėje [1].

Naujų maisto produktų sąrašas [2].

[1] https://ec.europa.eu/food/safety/novel_food_en
[2]
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32017R2470&from=LT

Novel Food

22/01/2018

Smulkus verslas norintis tiekti savo pagamintą produkciją Lietuvos rinkai sulaukė gerų naujienų:

SMULKIAJAM ŽEMĖS ŪKIO VERSLUI – SKAIDRESNI IR PAPRASTESNI
REIKALAVIMAI
--------------------------------------------------------

Lietuvoje mėsos, pieno ar žuvies gaminius nedideliais kiekiais gamina ir
tiesiogiai vartotojams parduoda apie pusė tūkstančio smulkiųjų
ūkininkų ar žemės ūkio įmonių. Lengvesniam tokių veiklų startui
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) numatė aiškesnius ir
paprasčiau įgyvendinamus reikalavimus gamybos patalpoms, pildomiems
savikontrolės žurnalams. Mat, būtent reikalingų pildyti dokumentų kiekį
ir patalpų įrengimą pagal visus veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus
smulkieji žemės ūkio produkcijos ir maisto gamintojai įvardindavo vienu
didžiausių barjerų pasiryžtant imtis tokios veiklos.

Vadovaujantis 2017 m. gruodžio pabaigoje patvirtintais reikalavimais,
vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų pieno, žuvų, mėsos
produktų gamintojams numatyti paprastesni reikalavimai patalpų statybai,
išplanavimui ir įrenginiams. Pavyzdžiui, nebereikės atskirų patalpų
gyvūniniam maistui saugoti, sūdyti, ar prieskoniams, maisto priedams ir
kitoms žaliavoms laikyti ir tvarkyti. Gyvūninio maisto žaliavos galės
būti saugomos ir sūdomos šaldytuve, o prieskoniai, maisto priedai ir kitos
medžiagos galės būti laikomos spintose ir tvarkomos tam tikslui skirtose
gamybos patalpų vietose. Panaikintas reikalavimas įrengti atskirus
įėjimus žaliavoms ir gatavai produkcijai priimti ar išvežti. Darbuotojų
persirengimo patalpose nereikės įrengti atskiro dušo ir tualeto, jeigu bus
sudarytos sąlygos naudotis netoli gamybos patalpų esančiais dušu ir
tualetu.

Gaminių rūkyklos galės būti įrengtos lauke (nebūtinai gamybos
patalpose), jei bus užtikrinta, kad vežimo iš gamybos patalpų į lauko
rūkyklas ir rūkymo metu produktai bus apsaugoti nuo taršos ir atmosferos
poveikio (pvz. produktai į rūkyklas vežami supakuoti, uždengti ar pan.).

„Nuolat auga susidomėjimas galimybe steigti mažąsias maisto tvarkymo
įmones, kurti šeimų verslą, gaminti tradicinius maisto produktus, todėl
turime reaguoti į vartotojų poreikius ir smulkiųjų verslininkų
lūkesčius. Manau, kad jei ūkininkas ar kitas žmogus, planuojantis
pradėti verslą, aiškiai suvokia, kam vieno ar kito reikalavimo reikia,
kodėl toks reikalavimas keliamas ir kaip jį išpildyti, tuomet ir naujos
veiklos pradžia yra daug lengvesnė“, – sakė VMVT direktorius Darius
Remeika.

Mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi subjektai, per savaitę
gaminantys ir tiekiantys vietinei rinkai ne daugiau kaip 500 kg mėsos
gaminių ir 200 kg mėsos pusgaminių, taip pat per vieną kalendorinę
dieną išdarinėjantys, perdirbantys ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės
produktų, ar ne daugiau kaip iš 1 000 kg žalio pieno per dieną savo
ūkyje gaminantys pieno gaminius.

Be to, norint padėti geriau suprasti ir teisingai bei vienodai taikyti
privalomus maisto saugos ir higienos bei kitus reikalavimus, yra patvirtintos
ir viešai paskelbtos Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir
tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų
įgyvendinimo rekomendacijos. Jas galima rasti ir atsispausdinti [1]:

Lietuvoje mažais kiekiais gyvūninių produktų gamyba užsiima:

– 344 pieno produktų gamintojai,

– 49 žuvininkystės produktų gamintojai,

– 26 mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojai,

– 25 vykdantys paukščių ir triušių skerdimą,

– 6 kiaušinių tiekėjai,

– 3 sumedžiotų žvėrių mėsos tvarkytojai.

VMVT informacija

14/09/2016

Šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) patvirtintas šešioms šernų gaišenoms Jonavos, Kėdainių, Anykščių, Biržų, Zarasų rajonuose ir dviem sumedžiotiems šernams Anykščių rajone. Taip pat AKM nustatytas ūkyje Kėdainių rajone Keleriškių kaime. Čia laikytos penkios kiaulės.

31/07/2016

Iš VMVT naujienlaikraščio

PANIKA DĖL LISTERIJŲ MAISTE - IŠ PIRŠTO LAUŽTA, TAI PATVIRTINA
ES TEISĖS AKTAI
----------------------------------------------------

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje kilus nerimui dėl galimo maisto
produktų, užterštų listerijomis, patekimo į rinką, apie tai kalbamės
su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju
Vidmantu Paulausku.

*Kiek pagrįstos pastarosiomis dienomis sklandančios nuomonės apie tai, kad
nesaugi produkcija galėjo būti tiekiama rinkai?*

Neramina, kad keliama panika ir vartotojai gąsdinami visiškai be reikalo.
Galiu tą drąsiai tvirtinti, remdamasis tiek Lietuvos, tiek ir Europos
Sąjungos mokslininkų nuomone, bei teisės aktais.

Listerijos – milijardus metų gyvuojantis mikroorganizmas. Gamtoje jo
galime sutikti visur, jo faktiškai neįmanoma išvengti. Tam tikromis
sąlygomis, patekusi į nusilpusio žmogaus organizmą, ši bakterija gali
sukleti apsinuodijimo požymius. Tai tiesa, tačiau nereiktų pamiršti ir
labai svarbaus fakto, kad bent kelias minutes po karštu tekančiu vandeniu
palaikius daržovės šie mikrobai nuplaunami, tinkamai išvirtame ar
iškeptame maiste jie žūva per keletą sekundžių.

*Tačiau ar listerijos maisto produktuose yra tiriama ir kontroliuojama?*

Be jokios abejonės. Lietuvoje vadovaujamės Europos Sąjungoje priimtais
standartais ir saugumo garantijomis, kurios vienos griežčiausių pasaulyje.
Vien maisto saugą reglamentuojančių reglamentų, direktyvų ar įstatymų
yra per penkis šimtus.

Reglamentas 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų,
labai aiškiai sako, kad, pavyzdžiui, šaldytuose pusgaminiuose
(koldūnuose, blyneliuose ir pan.) šio mikrobo koncentracija nėra
apibrėžiama ir neturi būti tiriama ar kontroliuojama. Šios nuostatos
laikomasi ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje ir daugelyje
trečiųjų šalių.

*Bet ar tai nėra kontrolės trūkumas, keliantis grėsmę vartotojams?*

Tikrai ne. Atvirkščiai, mokslininkų manymu, tokiuose produktuose šis
mikroorganizmas nekelia grėsmės sveikatai. Juk niekas nevirtų koldūnų
nevalgo. O gamintojas ant kiekvieno gaminio pakuotės nurodo informaciją,
kiek laiko pusgaminis turi būti verdamas, kad būtų paruoštas tinkamai.
Žinoma, yra tokių produktų, kuriuose listerijos kiekiai, remiantis
moksliniais tyrimais, yra griežtai kontroliuojami ir tiriami, pavyzdžiui
gatavuose mėsos ar žuvies gaminiuose.

Svarbu pažymėti ir tai, kad žmogaus imuninė sistema yra įpratusi kovoti
su aplinkoje esančiais įvairiausiais mikroorganizmais ir puikiai su šia
užduotimi susidoroja.

*Ką galėtumėte pasakyti apie šiuo metu viešoje erdvėje kilusį nerimą
susietą su listerija maisto produktuose?*

Labai apmaudu, kad visuomenė gąsdinama nepagrįstais „baubais“.
Paprastas vartotojas juk nėra mikrobiologijos ekspertas, tad žinutės,
kuriose pasakoma tik keli teisingi faktai, kurie „pagražinami“
įvairiais mitais ir gąsdinimais, iš tiesų kelia nerimą. Juk mes
neizoliuoti ir mūsų skleidžiamos žinios pasiekia tolimiausiuose
kraštuose esančius lietuviškų maisto gamintojų ir eksportuotojų
prekybos partnerius. Tad ne tik nepagrįstai bauginami mūsų vartotojai, bet
ir pakertamas užsienio partnerių pasitikėjimas Lietuvos maisto produktų
eksportuotojais. Keliamas skandalas gali nubraukti kelerius metus intensyvaus
darbo, derybų, naujų eksporto rinkų plėtros, ypač po Rusijos įvesto
embargo maisto produktų eksportui. Tai ne tik apmaudu, bet ir neatsakinga.
Juk šiuo metu maisto produktais galime prekiauti beveik su 170 pasaulio
valstybių.

26/06/2015

Įspėjimas saldumynų gamintojams – ju gaminiai gali būti nesaugus

Konditerijos gaminių ­– šokoladinių saldainių, kepinių gamintojai turėtų keisti gamybos technologijas ir naudoti aukštesnės kokybės žaliavas. Tokias išvadas paskelbė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, ištyrę 24 skirtingų maisto produktų sudėtį. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kiek šiuose produktuose yra sveikatai nepalankių riebalų – riebalų rūgščių trans izomerų.

Vertintos rizikingiausių maisto produktų grupės, tai vaikų mitybai skirti produktai, saldainiai ir konditerijos gaminiai (sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai). Ištirtuose maisto produktuose riebalų rūgščių trans izomerų kiekis nustatytas nuo 0,1 iki 43 gramų, perskaičiavus 100 g riebalų kiekio produkte.

Vertindami galimą riziką vartotojų sveikatai, specialistai rėmėsi Danijos mokslininkų patvirtinta metodika. Šios metodikos pagrindu Danijoje yra draudžiama į rinką tiekti maisto produktus, kuriuose riebalų rūgščių trans izomerų yra daugiau kaip 2 g/100 g produkto riebalų kiekio.

Tyrimų rezultatai parodė, kad rizikingi gyventojų sveikatai produktai dėl riebalų rūgščių trans izomerų Lietuvoje sudaro 67 %, o kai kuriuose nesveikų riebalų kiekiai daugiau kaip 20 kartų viršija Danijoje patvirtintą normą. Pavyzdžiui, ištyrus 11 lietuviškų saldainių mėginių, kai kuriuose jų nustatyta 20,8 g /100 g, o ukrainietiškuose saldainiuose net - 42 g/100 g šių trans izomerų.

Vaikų maitinimui skirtų produktų mėginiuose, buvo atrinkta 13 mėginių įvairių konditerijos gaminių ir glaistytų varškės sūrelių, iš jų tik 6 riebalų rūgščių trans izomerų kiekis neviršijo Danijos reglamentuotos normos. Iš 8 pavadinimų konditerijos gaminių (sausainių, bandelių, vaflių) ir 5 lietuviškų glaistytų varškės sūrelių – po 3 gaminius atitiko Danijoje nustatytą reglamentuojamą kiekį, tačiau kai kuriuose kepiniuose nustatyti riebalų rūgščių trans izomerų kiekiai daugiau kaip 3 kartus (6,2 g /100 g) viršijo nustatytą normą.

Pramoniniu būdu pagaminti riebalų rūgščių trans izomerai, kitaip vadinami dalinai hidrinti arba hidrinti sukietinti augaliniai aliejai, plačiai vartojami maisto pramonėje, nes prailgina produktų tinkamumo vartoti terminus, pagerina jų tekstūrą, kvapą ir yra gana pigūs. Tokių riebalų daugiausiai nustatoma margarinuose, biskvituose, pyraguose, užšaldytuose gatavuose maisto produktuose, greitame maiste ir kt.

Europos mokslininkai nagrinėja pramoninių riebalų rūgščių trans izomerų žalą vartotojų sveikatai. Tyrimai parodė, kad šie riebalai yra 4-5 kartus labiau kenksmingi sveikatai, nei sotieji riebalai, jie didina blogojo cholesterolio lygį organizme, tačiau kol kas visoje Europoje jų kiekiai maisto produktuose nėra reglamentuojami ar ribojami. Pirmoji tokį reguliavimą nacionaliniu lygiu įvedė tik Danija (2003 m.).

(šaltinis VMVT naujienlaikraštis)

09/06/2015

Kas mėgsta kramtomą gumą- būkite budrūs...

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai gavę vartotojo skundą dėl kramtomosios gumos „Love is“, įsigytos parduotuvėje „Saldūs Majai“ (Tilžės g. 109, Šiauliai), neįprasto skonio ir keistos pakuotės, nedelsdami atliko tyrimą ir nustatė, kad tai šio prekinio ženklo klastotė.



Šiaulių VMVT tarnyba atlikusi patikrinimą UAB „Angolita” priklausančioje parduotuvėje „Saldūs Majai”, rado įvairių skonių kramtomos gumos „Love is...“, kurių dalis pakuočių paženklintos (®) ženklu, o kita dalis – be šio ženklo. Vizualiai įvertinus įpakavimus, nustatyta, kad savo savybėmis, spalva, prekių ženklais, sudėtinėmis medžiagomis jos skyrėsi labai nežymiai – pirkėjui nepastebimai.



Šiaulių VMVT nustatė, kad dalį kramtomosios gumos “Love is” paženklintos (®) ženklu, kuri pagaminta Turkijoje, UAB „Angolita“ įsigijo iš kitos didmeninės Lietuvos įmonės, kitą dalį, be ® ženklo, iš Kinijos importavo pati UAB „Angolita“.



Visa patikrinimo medžiaga buvo perduota Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad kramtomoji guma iš Kinijos yra prekinio ženklo „Love is“ klastotė.



Šiaulių apygardos prokuratūra uždraudė realizuoti kramtomosios gumos „Love is“ klastotę (iš viso 6 487 kg). Nurodyta ją saugiai sunaikinti.

17/04/2015

ES ekspertai is VMVT semesi patirties, kaip supaprastinti reikalavimus smulkiesiems gamintojams
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau ne vienerius metus skatina ūkininkus kuo daugiau savo užaugintos produkcijos perdirbti patiems, kad valgytojus pasiektų vietiniai produktai, o kaime kurtųsi daugiau darbo vietų. Tad jau nuo 2003 m. VMVT lengvina reikalavimus gamybos patalpų įrengimui mažuose ūkiuose.

Jau palengvintos sąlygos pieno produktų gamybai mažuose ūkiuose, mažoms paukščių ir triušių skerdykloms, nedideliais kiekiais sugautų žuvų ir sumedžiotų gyvūnų mėsos realizacijai, dedeklių vištų laikytojams, smulkiems arbatžolių ir prieskonių gamintojams, galvijų ir smulkiųjų atrajotojų augintojams.

„Esame sukaupę daug patirties šioje srityje, ūkininkai supaprastintų reikalavimų privalumus jaučia ne pirmus metus, tad žiniomis dalinamės su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių specialistais“, - sako VMVT direktoriaus pavaduotojas dr. Vidmantas Paulauskas.

Balandžio 13-17 d. ES valstybių ekspertams VMVT kartu su Italijos kompanija „Opera“ organizavo mokymus „Smulkioms įmonėms taikomi paprastesni reikalavimai“. Jie įtraukti į Europos Komisijos vykdomą kontrolės institucijų ekspertų mokymo programą “Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga”.

Mokymų metu pristatyta, kaip mažoms įmonėms palengvinti administracinę naštą ir kaip tai veikia praktikoje – mokymų dalyviai lankėsi mažuose pieno ir mėsos perdirbimo ūkiuose.

„Mokymų dalyviai pripažino, kad iš mūsų galima daug ko pasimokyti, nes smulkiesiems ūkininkams esame sukūrę gerokai lankstesnes sąlygas nei kai kurios kitos ES šalys“, - džiaugiasi V. Paulauskas.

14/04/2015

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pabrėžia, maisto reklama dažnai balansuoja ant plonos pagrįstumo ribos. Daugiau kaip 80 proc. netinkamai reklamuojamų maisto produktų – maisto papildai. Vartotojų dėmesį stengiamasi atkreipti maisto produktams ar maisto papildams priskiriant išskirtines, ypatingas savybes, kurių šie neturi.

Gudrybių apstu
Norint išskirti savo siūlomą produktą iš panašių produktų grupės, dažnai persistengiama ir išskiriamos produkto savybės, kuriomis pasižymi visi tos pačios kategorijos gaminiai. Pavyzdžiui, vartotojas pirkdamas pomidorų padažą „be konservantų“ turėtų žinoti, kad konservuotuose produktuose konservantų niekada ir nebūna – juos atstoja įvairiausi konservavimo būdai. Tad, norint neapsigauti, pravartu palyginti bent keletą skirtingų gamintojų panašių produktų sudėtį.

Sveikata – didžiausias turtas. Remiantis šia sena tiesa, neretai pirkėjai viliojami teiginiais, kurie galėtų tikti tik vaistams, pvz., – ,,stiprina, atstato imunitetą, padeda kovoti su virusais ir bakterijomis, apsaugo, mažina temperatūrą, pašalina skausmus ar nuovargį, užkerta kelią formuotis augliams, labai efektyvi ir gera profilaktinė priemonė“ ir pan. Tačiau reiktų atminti, kad maistas – ne vaistas, tad nei maisto papildų, nei kitų maisto produktų reklamoje negali būti nurodyta, kad tokie produktai gali koreguoti žmogaus organizmo funkcijas. Yra draudžiama reklamuojant maisto papildus, nurodyti jų gydomąsias ar nuo ligų saugančias (profilaktines) savybes.

Teisės aktuose taip pat numatytas draudimas gydytojams dalyvauti reklamuojant maito produktus, taip pat ir maisto papildus. Tačiau kartais dar pasitaiko atvejų, kai apie maisto papildą vartotojams pasakoja tiesiog baltu chalatu apsirengęs žmogus. Ji ne gydytojas, tačiau reklama susidomėjęs vartotojas juk to nežino.

Dažnai verslo atstovai mano, jog pakanka įregistruoti prekės ženklą ar teiginį Valstybiniame patentų biure, bet nepasidomi, ar jų skelbiama informacija atitinka Reklamos įstatyme patvirtintą reklamos apibrėžimą. Pagal šį apibrėžimą, jei įmonė pateikia su produktu susijusią papildomą, bet neprivalomą informaciją, ji taip pat laikoma reklama.

Vartotojams
Specialistai pažymi, kad norint objektyviai įvertinti maisto produktų ar papildų reklamą, daug specialiųjų žinių nereikia. Visų pirma, prieš perkant siūlomas prekes, reikėtų nepatingėti ir palyginti bent keletą tos pačios grupės produktų. Atkreipti dėmesį į produkto sudėtį, pagrindinių sudedamųjų dalių proporcijas, tinkamumo vartoti terminus, grynąjį svorį. Perkant saldainį su užrašu „vitamino C šaltinis“, pravartu atkreipti dėmesį į cukraus kiekį jame ir pagalvoti, gal būt yra ir geresnių vitamino C turinčių produktų (kad ir apelsinų ar kitų vaisių).

Įsigyjant maisto papildų, reikėtų patikrinti, ar jie oficialiai užregistruoti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) tinklapyje: http://www.nmvrvi.lt/lt/maisto.papildu.notifikavimas . Jei pasirinktų maisto papildų sąraše nerandate, vadinasi jie neįvertinti specialistų, todėl niekas neatsako už jų poveikį žmogaus organizmui.

Perkant prekes internetu, patariama pasidomėti, kam pervedate pinigus. Jei nėra įmonės pavadinimo, adreso, telefono, o tik pateiktas teiginys ,,Susisiekite su mumis”, vargu ar galima pasitikėti tokiais prekiautojais. Dar daugiau abejonių kelia galimybė iš tokių pardavėjų susigrąžinti sumokėtus pinigus už nekokybišką produktą ar už klaidinančią reklamą.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti tokius teiginius: ,,Per 3 savaites numesite 5 kg”, ,,Išlygins raukšles, atjaunės oda.” ir pan. Taip agresyviai savo platinamus produktus dažniausiai bruka nelegalia prekyba užsiimantys asmenys.

Daugiau informacijos apie maisto papildus galima rasti:
http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/maisto.produktai/maisto.papildai/

Maisto produktų mėginių priėmimas Tel. (8 5) 278 0481 Ne maisto produktų mėginių priėmimas Tel. (8 5) 278 0498 Juridinio asmens kodas 190781293 Duomenys apie Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.