jora duet

22/04/2016

Su paskutinioliktu.... :)

30/09/2013

22/09/2013

18/09/2013

Pamirškime tai, ko men neturime, ir įvertinkime tai, ką jau gavome.

17/09/2013

Širdis dar jauna...

16/05/2013

Šeimos santykių reguliavimo tarnyba :)

14/05/2013

♥♥♥

10/05/2013

Prisiminiau vaikystę - pjaustyta duona vandeny su cukrum.. :) Mūsuose ją "duonyne" vadindavo..

09/05/2013

Istorija apmąstymams..

Atėjo kartą pas senolį viena sutuoktinių pora.
- Tėve – sako žmona, – laukiu kūdikio, o mes jau ir taip keturis vaikus turim, jei dar penktą pagimdysiu – niekaip neišsiversime. Palaiminkit abortui.
- Matau, gyvenat nelengvai – atsako senolis, – gerai, laiminu jus nužudyti savo vaiką. Tik žudykit vyriausiąją dukrą, nes ji penkiolikos metų: spėjo jau pagyvent pasaulyje, matė šį bei tą , o tas mažius, juk nė saulės spindulio dar neregėjo, būtų neteisinga atimt jam šią galimybę...

07/05/2013

Maža mergaitė ruošė dovaną Kalėdoms. Didelę dėžę ji suvyniojo į brangų žvilgantį auksinį popierių. Ir popieriaus, ir spalvotos juostos kaspinui sunaudojo labai daug.

- Ką darai? – rūsčiai subarė ją tėvas. – Sugadinai tiek popieriaus! Ar bent žinai kiek jis kainuoja?

Apsiašarojusi mergaitė apsiglėbė dėžę ir susigūžė kampe.

Kalėdų išvakarėse ji ant pirštų galiukų prisiartino prie tėvo, sėdėjusio užstalėje, ir ištiesė jam puikiąją dėžę.

- Čia tau, tėti, – sušnabždėjo.
Tėvą užliejo švelnumo banga. Ko gero, jis buvo pernelyg griežtas dukrai. Galų gale juk dovana buvo skirta jam…

Jis lėtai atrišo kaspiną, kantriai nuėmė popierių ir atsargiai atidarė dėžę. Ji buvo tuščia!

Ši nemaloni staigmena sugrąžino pirmykštį tėvo pyktį. Jis pratrūko:
- Išeikvojai visą popierių ir juostą vien tam, kad apvyniotum tuščią dėžę?!

Mergaitės akys ir vėl paplūdo ašaromis. Ji gailiai tarė:
- Bet dėžė nėra tuščia, tėti! Aš ten įdėjau milijoną bučinių!

Todėl šiandien vienas žmogus savo darbo kabinete ant rašomojo stalo laiko batų dėžę.

- Juk ji tuščia, – sako jam visi.
- Ne, ji pilna mano dukrelės meilės, – atsako vyriškis.

27/04/2013

Vyras ir žmona nugyveno kartu 50 metų. Neturėjo jie vienas nuo kito jokių paslapčių, išskyrus vieną, kurią saugojo žmona.

Viršutinėje spintos lentynoje stovėjo batų dėžė, į kurią vyras niekad nebuvo pažvelgęs.

Kartą pasiligojusi, gulėdama patale žmona nusprendė atskleisti vyrui savo paslaptį ir paprašė atnešti dėžę.

Kai vyras atnešė dėžę ir ją atidarė, tai viduje išvydo dvi labai gražias nunertas lėles ir pluoštą pinigų, 5000 lt.

- Kas tai? – paklausė nustebęs vyras.
- Matai, dar prieš mūsų vestuves mano mylima senelė atskleidė man laimingo šeimyninio gyvenimo paslaptį. Ji pasakė: „Jei supyksi ant vyro, tai niekada su juo nesiginčyk, o eik ir nunerk vieną lėlę.“

Vyro akyse pasirodė ašaros, juk dėžėje buvo viso tik dvi lėlės. Tada jis paklausė:
- Sakyk, o kas čia per pinigai? Juk čia ne iš tų kuriuos skirdavom namų ūkio išlaidoms?
- Aš sukaupiau juos parduodama lėles…

26/04/2013

Ir sukūrė Dievas moterį.. Dabar nėra ramybės nei vyrams, nei Dievui..