06/02/2024
Vakar, pamačiusi, kas veda mobingo konsultacijas – kaip reikiant suglumau. Tas asmuo pats iš jų tyčiojosi. Todėl nusprendžiau, kad turiu suintensyvinti savo veiklą, pakviesti ir kitus specialistus dirbti į savo komandą ir padėti tiems, kuriems tos pagalbos reikia.
Konsultacijas nuo mobingo darbe nukentėjusiems asmenims teikiu labai daug metų. Konsultuoju savanoriškai, nemokamai, anonimiškai todėl, kad man tai rūpi.
Rūpėjo dar tada, kai niekam nerūpėjo ir kai „pasiųsdavo“ „su tuo mobingu“. Toli. Arba rūpestinga veido išraiška linguodavo galvą ir sakydavo „taip, labai blogai, reikia spręsti“ (ir tuo viskas užsibaigdavo).
Ar mes tikrai taip nužmogėjome galvodami tik apie save? Apie savo karjerą? Pinigus? Atitikimą reikalavimams ir pan.? Ar žmogus iš tiesų yra tik išteklius darbe? Toks išteklius, kaip ir visi kiti „ištekliai“? Kad ir toks pavyzdys – „Žmogiškųjų išteklių departamentas“ man skamba nekaip. Tiesiog.
Kalbant apie mobingo aukas. Dažniausiai mobingo auka lieka viena su savo problema. Asmuo netikėtai gali tapti „paranojiku, ligoniu, durnu, arogantišku, smulkmenišku, priekabiu“, trumpiau tariant tokiu, kuris kitiems sukelia galvos skausmą. Kodėl? Nes kelia nepatogius klausimus; nes pasisako atvirai apie tai, ką mato; nes netyli...
Manęs vienas kolega yra paklausęs: „Jolita, tu turbūt, patyrei mobingą, kad jį tyrinėji?“. Nebepamenu, ką atsakiau, bet pagalvojau „ar mokslininkai tyrinėjantys venerines ligas privalo būti jomis persirgę?“.
Dabar mobingo problema sukūrė daug naujų darbo vietų, daug kam tai tapo verslu. Gerai, jeigu tai nėra vien tik verslas. Kuo daugiau pagalbos žmonėms – tuo geriau.
Nuo vasario 12 dienos galima suderinti laiką pokalbiui.
Registruokitės užpildydami visus laukelius, čia:https://www.mobingas.lt/kontaktai/