AG teisinės paslaugos

18/06/2021

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu👇

LR Darbo kodekso 54 str. reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, kuris išreiškia tiek darbdavio, tiek darbuotojo valią pabaigti darbo santykius abiems šalims palankiausiomis sąlygomis.
Supažindinu su LR 54 str. :
1. Bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį.
2. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais.
3. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.
4. Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ketvirtąją šio straipsnio dalį darbo santykių pabaiga gali būti įforminta dviem būdais :
- po pasiūlymo pateikimo pasirašomas atskiras susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo
arba
- pasiūlymą gavusi šalis raštu išreiškia sutikimą su pasiūlymu (jame nurodytomis sąlygomis) nutraukti darbo sutartį.

Teisininkė A.Gritienė

25/02/2021

LR socialines apsaugos ir darbo ministerija skelbia informaciją apie socialinę paramą- Kas man priklauso?
Daugiau informacijos prisegtoje nuorodoj👇

Biudžetinė įstaiga, A. Vivulskio g. 11, 03610 Vilnius, tel. (8 5) 266 4201, faks. (8 5) 266 4209, el. p. [email protected]

07/11/2020

Teikiant teisines konsultacijas dažnai tenka išgirsti klausimą apie tai, kokiu būdu ir terminais darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių reglamentuoja Darbo kodekso (galioja nuo 2017m. liepos mėn. 1d.) 55 straipsnis.
DK 55 str. nuostatos :
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių
1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.
2. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.
3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio nutraukti darbo sutartį po trumpesnio termino. Jei darbdavys sutinka, darbo santykius sutarties šalys gali pabaigti anksčiau.
Su DK 56 str. nuostatomis apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių supažindinsiu kitą kartą.

💼 Dėl dokumentų rengimo ar kitų teisinių paslaugų teikimo susisiekti galite:
📧 el. paštu: [email protected]
☎️ telefonu: +370 636 00114

30/09/2020

Teikiu šią bendro pobūdžio informaciją:

Rengiant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sutarties šalims (nuomotojui ir nuomininkui) dažnai kyla klausimų, susijusių su nuomininko teise deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje.
Žinotina, jog sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nuomininkas, privalantis deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo, t.y. per vieną mėnesį nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos. Net ir neaptarus gyvenamosios vietos deklaravimo klausimo gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje, nuomininkas turi teisę deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamose patalpose, pateikdamas seniūnijai ar savivaldybės administracijos padaliniui abiejų (nuomotojo ir nuomininko) pasirašytą nuomos sutartį. Gyvenant nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutartis prilyginama patalpų savininko sutikimui leisti nuomininkui deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamoje patalpoje terminui, kuriam sudaryta nuomos sutartis. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininko gyvenamosios vietos deklaracija automatiškai išnyksta.
Pažymėtina, kad jokių teisių į nuomojamą gyvenamąją patalpą gyvenamąją vietą joje deklaravęs nuomininkas neįgyja.
Gyvenamosios vietos deklaravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, deklaravimo tvarką – Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės.

Teisininkė Audronė Gritienė


💼 Dėl dokumentų rengimo ar kitų teisinių paslaugų teikimo susisiekti galite:
📧 el. paštu: [email protected]
☎️ telefonu: +370 636 00114

19/08/2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kas priklauso darbuotojui, kai darbdavys jį atleidžia savo iniciatyva be darbuotojo kaltės?👇

17/08/2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kaip turi būti apmokama, jei dirbate daugiau?👇

10/07/2020

Dalinuosi Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerijos informacija👇

📌Kas priklauso gausioms šeimoms?
📌Kas pagal DK priklauso tėvams su vaikais?

Nuoroda į šaltinį- http://socmin.lrv.lt

30/06/2020

Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą⛔️

Kiekvienam iš mūsų labai aktuali teisė į privatų gyvenimą. Ši teisė yra viena iš specifinių fizinių asmenų teisių, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.
Privataus gyvenimo pažeidimu yra neteisėtas asmens stebėjimas, asmens atvaizdo (kuris pripažįstamas privataus gyvenimo sudėtine dalimi) fiksavimas filmavimo būdu (neturint filmuojamo/fotografuojamo asmens sutikimo), jeigu be jo sutikimo padarytoje nuotraukoje ar vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmuo yra atpažįstamas. Pažymėtina, jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 išaiškinimą civ. byloje Nr. 3K-3-430-415/2015, jog vykdomo stebėjimo kontekste ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namų valda negali būti laikoma vieša vieta.
Lietuvos Respublikos Civilio kodekso 2.22 str. 3 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista , turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą; minėto kodekso 2.23 str. 4 dalyje nustatyta , jog asmens privataus gyvenimo stebėjimas pažeidžiant įstatymą yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Asmens teisė į privatų gyvenimą ir jo neliečiamumą ypatingai aktuali dabartiniu metu, kai kiekvienas asmuo turi galimybę įsigyti ir įrengti vaizdo stebėjimo kameras , kurias turėtų naudoti tik asmeniniams tikslams ( savo namų, kiemo, šeimos narių ar turto saugumui užtikrinti), tačiau vis dažnesni atvejai, kai asmenys , gyvenantys daugiabučiuose namuose, sumontuoja , neturėdami gyventojų sutikimo, vaizdo stebėjimo kameras tokiu būdu, kad į stebėjimo lauką patenka įėjimas į gyvenamąjį namą, bendro naudojimo patalpos ( daugiabučio namo laiptinės , holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai irk t.), ir tokiu būdu pažeidžia tame pačiame name gyvenančių ar kitų asmenų teises į privatumą. Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo tikslas turi būti proporcingas siekiui riboti kitų asmenų teisę į privatų gyvenimą, t. y. pagal asmens duomenų apsaugos teisinį reguliavimą, vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas tik tais atvejais , kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankami ir netinkami siekiant asmeninių tikslų ( apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo, vagysčių ir pan.) ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Asmenims, ketinantiems įrengti vaizdo stebėjimo kameras, ir asmenims, kurių nuomone, jų teises į privatų gyvenimą pažeidžia kitų asmenų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros , tikslinga susipažinti su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Rekomendacijomis dėl vaizdo duomenų tvarkymo daugiabučiuose ir privačiuose gyvenamuosiuose namuose (internetinis puslapis – vdai.lrv.lt).

💼 Dėl dokumentų rengimo ar kitų teisinių paslaugų teikimo susisiekti galite:
📧 el. paštu: [email protected]
☎️ telefonu: +370 636 00114

19/06/2020

Sodra informuoja❗️
Kas galės gauti ligos išmokas už vaikų priežiūrą namuose atgaline data?👇

17/06/2020

Kokia valstybės parama išlieka po karantino? Kokios pagalbos dar gali tikėtis bedarbiai, darbdaviai, senjorai ar turintieji vaikų?

SADM informuoja❗️

15/06/2020

❗️❗️❗️Aktualu neturintiems darbo ❗️❗️❗️

Jau galima kreiptis dėl naujos, laikinos DARBO PAIEŠKOS IŠMOKOS.
Daugiau informacijos čia👇

https://bit.ly/3e3YPKQ

13/06/2020

Aktuali informacija tėvams kurie dirba ES ar EEE šalyje👇