BLUMA

30/09/2026

Kodėl Lietuvos miestuose vis dar trūksta žaliosios infrastruktūros, nors jos nauda akivaizdi? 🌱

Apie tai pirmadienio rytą Žinių radijuje kalbėjo BLUMA bendraįkūrėja Gaudrė Znutaitė ir SSVA Urbanistikos padalinio specialistas Danielius Jurčiukonis. Remdamiesi ką tik paviešinta „Žaliosios infrastruktūros esamos būklės įvertinimo ir vystymo galimybių nustatymo studija“, jie paaiškino, kas yra ŽI, kokia jos situacija šalyje, kokios kliūtys buvo identifikuotos ir kokie tolimesni žingsniai rekomenduojami.

Jei nespėjote išgirsti tiesioginio eterio, įrašą rasite čia 👇
[nuoroda komentaruose]

Šiandien „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ SSVA Urbanistikos padalinio specialistas, projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ turinio vadovas Danielius Jurčiukonis kartu su architekte, agentūros „BLUMA” bendraįkūrėja Gaudrė Znutaitė pristatė tarpinius projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ rezultatus – „Žaliosios infrastruktūros esamos būklės įvertinimo ir vystymo galimybių nustatymo studiją“. 👏 📗

Ši analitinė ir galimybių studija ne tik atskleidžia esamą žaliosios infrastruktūros (ŽI) būklę Lietuvoje, apžvelgia gerąsias kitų šalių praktikas, bet ir siūlo konkrečius sprendimus, padėsiančius tobulinti ŽI vystymą šalyje. ✅ 🏢

Kviečiame klausyti laidos įrašo jau dabar: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/verslo-pulsas/zalioji-infrastruktura-lietuvos-miestuose-ka-turime-ir-kur-judame?video=1

Atsisiųsti elektroninį analitinės ir galimybių studijos variantą ŽI tema galite SSVA interneto svetainėje, skiltyje „Leidiniai“: https://www.ssva.lt/cms/leidiniai

Primename, kad projektą „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ vykdo SSVA drauge su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Projektas vykdomas pagal 2022–2030 metų Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ 1 veiklą „Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra“ ir finansuojamas 2021‒2027 metų Europos sąjungos biudžeto lėšomis. Plačiau apie projektą galite paskaityti čia: https://www.ssva.lt/cms/administracine-informacija/vykdomi-projektai/projektas-zaliosios-infrastrukturos-skatinimas

Minėtą studiją ruošė bei kuravo jungtinė SSVA, APVA ir „BLUMA” ekspertų komanda. 🤝

25/09/2026

Prie žaliosios infrastruktūros temos dirbame jau šešerius metus. Per tą laiką labai aiškiai matome, kaip keičiasi požiūris į ją Lietuvoje.

2020-aisiais pokalbį dar dažnai reikėdavo pradėti nuo klausimo, kas apskritai yra žalioji infrastruktūra ir kodėl miestui jos reikia? Šiandien klausimas vis dažniau yra ne ar jos reikia, o kaip ją kokybiškai įgyvendinti – kaip integruoti į planavimą, kas už ją atsakingas, kaip ją finansuoti, įrengti ir prižiūrėti.

Būtent apie tai ir yra ši ilgai rengta Žaliosios infrastruktūros esamos būklės įvertinimo ir vystymo galimybių studija, prie kurios dirbome kartu su Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir įvairių sričių specialistų komanda.

Rengdami studiją apklausėme visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijas, analizavome 25 Lietuvoje jau įgyvendintus ŽI sprendinius – sąmoningai žiūrėjome ne tik į sėkmingus, bet ir į nepasiteisinusius ar tik iš dalies pasiteisinusius atvejus – bei nagrinėjome kitų Europos šalių patirtis. Visa tai padėjo suformuluoti 12 strateginių siekių ir konkrečias kryptis, kaip Lietuvoje stiprinti ŽI vystymo sistemą – nuo teisinės bazės ir finansavimo iki kompetencijų, duomenų ir materialinių išteklių.

Viena svarbiausių studijos minčių – Lietuva nepradeda nuo nulio. Turime gamtinio karkaso sistemą, nemažai gerų projektų ir augančią specialistų patirtį. Iššūkis – pradėti matyti žaliąją infrastruktūrą ne kaip pavienius „želdinimo“ sprendimus, o kaip vieną tarpusavyje susijusią miesto infrastruktūros sistemą.

Norisi, kad gamtiniai procesai mieste taptų tokia pat įprasta infrastruktūros dalimi kaip gatvės, vamzdynai ar apšvietimas.

✨ Labai džiaugiamės galėdami pagaliau pasidalinti rezultatu.

❗️ Baigta rengti žaliosios infrastruktūros analitinė ir galimybių studija!

Džiaugiamės galėdami pasidalinti žaliosios infrastruktūros esamos būklės ir vystymo galimybių studija, kurią parengėme kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir gamta paremto dizaino agentūra „BLUMA”. 👏

Ši studija yra viena iš projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ dalių, padedanti nustatyti prioritetines kryptis bei rekomendacijas tolesniems ŽI skatinimo Lietuvos urbanizuotose teritorijose žingsniams. 🏢 🍃 ➡️

Studijoje:
● apžvelgėme žaliosios infrastruktūros vaidmenį šiuolaikinių miestų kontekste ir išskyrėme pagrindinius jos principus;
● išanalizavome, kaip ŽI planuojama, projektuojama, įgyvendinama ir prižiūrima Lietuvos miestuose – nuo teisinio reguliavimo ir finansavimo iki kompetencijų bei duomenų spragų;
● išnagrinėjome Lietuvai aktualias užsienio šalių gerąsias praktikas;
● išgryninome žaliosios infrastruktūros santykį su gamtinio karkaso samprata;
● pasiūlėme tolesnius žingsnius, kaip galėtų būti stiprinama ir tobulinama ŽI vystymo sistema Lietuvoje.

✅ Viena svarbiausių studijos išvadų – Lietuvoje yra didelis potencialas geriau susieti konkrečių teritorijų žaliosios infrastruktūros poreikį su jose vystomų projektų ŽI kokybe. Viena iš priemonių tokiam ryšiui kurti galėtų būti Žalumo indekso įrankis, padedantis objektyviau vertinti ir kelti žalinimo kokybės reikalavimus vystomiems projektams.

Su studijos leidiniu susipažinti bei jį parsisiųsti galite SSVA interneto svetainėje, skiltyje „Leidiniai“. 📗 ➡️ Kviečiame skaityti jau dabar: https://www.ssva.lt/cms/leidiniai

24/09/2026

🏢 Kaip atnaujinti daugiabučių rajonus taip, kad jie taptų atsparesni klimato kaitai ir kartu – geresne vieta gyventi?

Naujausiame Forbes straipsnyje BLUMA bendraįkūrėja ir architektė Gintarė Kapočiūtė kalba apie daugiabučių renovaciją Baltijos šalyse ir kodėl į ją svarbu žvelgti plačiau nei į atskiro pastato atnaujinimą.

Pastatų energinio efektyvumo didinimas yra būtinas, tačiau tai – tik viena renovacijos dalis. Atnaujinant daugiabučių rajonus kartu turėtų būti sprendžiami viešųjų erdvių, susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros, lietaus vandens valdymo, kraštovaizdžio ir žaliosios infrastruktūros klausimai.

Mūsų projektuose renovaciją nagrinėjame būtent šiame platesniame kontekste – kaip galimybę ne tik atnaujinti pastatus, bet ir kompleksiškai gerinti visą gyvenamąją aplinką.

Šią temą tyrėme kartu su Aplinkos ministerija rengdami Miestų atnaujinimo kvartalais modelį, kuriame ieškojome būdų, kaip nuo pavienių pastatų renovacijos pereiti prie koordinuoto viso kvartalo atnaujinimo.

👇 Kviečiame skaityti „Forbes“ straipsnį, o nuorodą į miestų atnaujinimo kvartalais modelį rasite komentare.

Retrofits can significantly help improve energy efficiency in older Soviet-era buiildings across the Baltics, while boosting climate resilience as well.

03/09/2026

🌿 BLUMA kartu su Gruta.lt komanda pasiekė svarbų viešosios erdvės šalia Parodų g. 11 Vilniuje projekto etapą – gautas statybą leidžiantis dokumentas!

Viešoji erdvė projektuojama valstybinėje žemėje tarp Parodų g. 11 ir K. Jelskio g. 24, greta Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio. Projektas vykdomas Darnu Group užsakymu, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybė.

Projektuodami siekėme ne intensyviai „sutvarkyti“ jau žalią teritoriją, bet kuo jautriau įsiterpti į esamą kraštovaizdį – išsaugoti joje augančius medžius, natūralesnius pomedžio plotus ir sustiprinti biologinę įvairovę.

Pagrindinis takas vingiuoja tarp esamų medžių grupių, o jautriausiose vietose numatomas pakeltas tako segmentas, leidžiantis kuo mažiau paveikti medžių šaknyną. Esami želdiniai papildomi natūralistinio charakterio daugiamečių augalų ir krūmų bendrijomis, kuriami nauji buveinių elementai paukščiams ir vabzdžiams.

Erdvėje taip pat numatomi suoliukai, nedideli „play on the way“ elementai vaikams, geriamojo vandens stotelė, edukaciniai elementai, paukščių girdykla ir statybų metu aplinkinėje teritorijoje rasti rieduliai.

Projekto koncepcija ir projektiniai pasiūlymai: BLUMA
Techninis darbo projektas: Gruta.lt

30/07/2026

Smagu matyti, kaip paroda „Gyvos Rasos“ ir toliau sulaukia lankytojų dėmesio, o šią savaitę ji buvo pristatyta LRT „Panoramoje“.

Kviečiame apsilankyti Vilniaus miesto muziejuje / Vokiečių 6 ir patirti ekspoziciją gyvai. Paroda veiks iki 2026 m. gruodžio 31 d.

🎥 Reportažas: https://fb.watch/IH6GqIDjPF/

Parodos kuratorės: Vida Girininkienė, Eglė Bazaraitė, Rasa Antanavičiūtė
Grafinis dizainas: Miglė Vasiliauskaitė
Parodos architektūra: BLUMA – Gintarė Kapočiūtė, Anton Barysavets

24/07/2026

Šiandien 18 val. kviečiame į parodos „Gyvos Rasos“ atidarymą Vilniaus miesto muziejuje.

Paroda kviečia pažvelgti į Rasų kapines kaip į gyvą atminties, istorijos, gamtos ir miesto erdvę, minint 225-ąsias jų įkūrimo metines. 🌳

Kuratorės: Vida Girininkienė, Eglė Bazaraitė, Rasa Antanavičiūtė
Grafinis dizainas: Miglė Vasiliauskaitė
Parodos architektūra: BLUMA architektai Gintarė Kapočiūtė ir Anton Barysavets

07/07/2026

Kuriame gamtos pažinimo erdvę Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos vidiniame kieme 🌿

Čia ilgą laiką veikė mokytojo ir rašytojo Vytauto Mizero įkurtas Elektrėnų literatūros ir meno muziejus, vyko „Poezijos pavasario“ renginiai, susitikimai su kūrėjais, skaitymai ir kūrybinės dirbtuvės. Muziejaus iniciatyva mokyklos teritorijoje buvo sukurtas literatūrinis kiemelis, vizualiai siejamas su pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – su fontanu „Žilvinas“, rašytojų ir poetų bareljefais bei pasaką primenančiais medžiais: beržu, drebule, egle, ąžuolu ir uosiu.

Šiandien kuriame šios vietos atnaujinimo koncepciją – gamtos pažinimo erdvę, kuri tęstų kiemelio kultūrinę atmintį, bet kartu atlieptų šiuolaikinius mokyklos bendruomenės poreikius.

Šį kartą projektuojame erdvę ne tik mažesniems vaikams, bet ir vyresniems mokiniams bei paaugliams – todėl čia svarbios lauko pamokos, bendravimas, poilsis, buvimas su draugais ir galimybė patirti gamtą kasdienėje mokyklos aplinkoje.

Koncepcijoje numatoma lauko klasė, sensorinis želdynas, pavėsinga „miško“ zona, daržo ir kompostavimo elementai, bioįvairovės pieva, paukščių girdykla, gluosnių kupolas ir per kiemą vingiuojantis Žalčio suolas.

Šios koncepcijos tikslas – ne ištrinti buvusį literatūrinį kiemelį, o pratęsti jo istoriją nauja forma: per gamtą, mokymąsi ir kasdienį mokinių buvimą lauke.

Elektrėnų Ąžuolyno progimnazija Elektrėnų savivaldybė

18/06/2026

Vakar MO muziejus įvyko Neries ir Vilnios upių pakrančių priežiūros strategijos pristatymas.

Šioje strategijoje pirmą kartą sistemiškai apibrėžta, kaip turėtų būti prižiūrimi skirtingi Neries ir Vilnios pakrančių ruožai visame mieste. Strategijoje išskirtos šešios pakrančių tipologijos, kurioms numatyti skirtingi priežiūros principai ir režimai – nuo jautrių gamtinių teritorijų, kuriose prioritetas teikiamas natūraliems procesams, buveinių apsaugai ir minimaliam žmogaus poveikiui, iki labiau urbanizuotų atkarpų, kuriose svarbu derinti žmonių naudojimą, rekreaciją ir gamtinių vertybių išsaugojimą.

Strategija ir interaktyvus GIS duomenų žemėlapis padės pereiti nuo fragmentiškų sprendimų prie nuoseklesnės, duomenimis grįstos pakrančių priežiūros sistemos, siekiant išsaugoti upių pakrančių ekologinį vientisumą, gamtines vertybes ir buveines.

Dėkojame diskusijos dalyviams – Vilniaus universitetas / Vilnius University geografui doc. dr. Ričardas Skorupskas, Vilniaus miesto savivaldybė Kraštovaizdžio architektūros poskyrio vedėjai ir šio projekto vadovei Akvilei Myško-Žvinienei, BLUMA urbanistui Ignas Kazlauskas, BLUMA ekologei Laura Stumbrienei – ir visiems dalyvavusiems bei kėlusiems klausimus.

Taip pat džiaugiamės plačios komandos ir konsultavusių institucijų indėliu rengiant šį dokumentą.

Neries ir Vilnios pakrančių priežiūros strategijos aiškinamasis raštas viešai prieinamas „Neris atgimsta“ puslapyje: https://nerisatgimsta.lt

Pakrančių priežiūros režimus galima peržiūrėti interaktyviame GIS duomenų žemėlapyje: https://bit.ly/49lIWhC

17/06/2026

🏘️ Ar kooperatyvinis būstas galėtų tapti alternatyva įprastai būsto nuosavybei Lietuvoje?

Vakar, Aplinkos ministerija ir Smart Continent Management Institute organizuotoje konferencijoje BLUMA bendraįkūrėjas, urbanistas Ignas Kazlauskas pristatė kooperatyvinio būsto modelį kaip vieną iš galimų būdų didinti būsto prieinamumą.

Šiame modelyje pastatas priklauso ne atskiriems gyventojams, o pelno nesiekiančiam kooperatyvui. Gyventojai įgyja teisę naudotis būstu, o jų mokamas mėnesinis mokestis padengia paskolos, pastato priežiūros ir administravimo išlaidas.

Kaip įkvepiantis pavyzdys pristatytas Ciurichas, kuriame kooperatyviniai būstai sudaro apie 18 proc. miesto būsto fondo, o jų nuoma vidutiniškai yra 30–50 proc. pigesnė nei komercinėje rinkoje.

Renginio įrašą galite peržiūrėti čia:
https://www.youtube.com/live/ogn9zwhjFhk?si=kYWqSEuIpnR3_U-K&t=16714

Plačiau apie konferenciją:
https://am.lrv.lt/lt/naujienos/priemones-busto-pasiulai-didinti-ngHz/