BLUMA

30/07/2026

Smagu matyti, kaip paroda „Gyvos Rasos“ ir toliau sulaukia lankytojų dėmesio, o šią savaitę ji buvo pristatyta LRT „Panoramoje“.

Kviečiame apsilankyti Vilniaus miesto muziejuje / Vokiečių 6 ir patirti ekspoziciją gyvai. Paroda veiks iki 2026 m. gruodžio 31 d.

🎥 Reportažas: https://fb.watch/IH6GqIDjPF/

Parodos kuratorės: Vida Girininkienė, Eglė Bazaraitė, Rasa Antanavičiūtė
Grafinis dizainas: Miglė Vasiliauskaitė
Parodos architektūra: BLUMA – Gintarė Kapočiūtė, Anton Barysavets

24/07/2026

Šiandien 18 val. kviečiame į parodos „Gyvos Rasos“ atidarymą Vilniaus miesto muziejuje.

Paroda kviečia pažvelgti į Rasų kapines kaip į gyvą atminties, istorijos, gamtos ir miesto erdvę, minint 225-ąsias jų įkūrimo metines. 🌳

Kuratorės: Vida Girininkienė, Eglė Bazaraitė, Rasa Antanavičiūtė
Grafinis dizainas: Miglė Vasiliauskaitė
Parodos architektūra: BLUMA architektai Gintarė Kapočiūtė ir Anton Barysavets

07/07/2026

Kuriame gamtos pažinimo erdvę Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos vidiniame kieme 🌿

Čia ilgą laiką veikė mokytojo ir rašytojo Vytauto Mizero įkurtas Elektrėnų literatūros ir meno muziejus, vyko „Poezijos pavasario“ renginiai, susitikimai su kūrėjais, skaitymai ir kūrybinės dirbtuvės. Muziejaus iniciatyva mokyklos teritorijoje buvo sukurtas literatūrinis kiemelis, vizualiai siejamas su pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – su fontanu „Žilvinas“, rašytojų ir poetų bareljefais bei pasaką primenančiais medžiais: beržu, drebule, egle, ąžuolu ir uosiu.

Šiandien kuriame šios vietos atnaujinimo koncepciją – gamtos pažinimo erdvę, kuri tęstų kiemelio kultūrinę atmintį, bet kartu atlieptų šiuolaikinius mokyklos bendruomenės poreikius.

Šį kartą projektuojame erdvę ne tik mažesniems vaikams, bet ir vyresniems mokiniams bei paaugliams – todėl čia svarbios lauko pamokos, bendravimas, poilsis, buvimas su draugais ir galimybė patirti gamtą kasdienėje mokyklos aplinkoje.

Koncepcijoje numatoma lauko klasė, sensorinis želdynas, pavėsinga „miško“ zona, daržo ir kompostavimo elementai, bioįvairovės pieva, paukščių girdykla, gluosnių kupolas ir per kiemą vingiuojantis Žalčio suolas.

Šios koncepcijos tikslas – ne ištrinti buvusį literatūrinį kiemelį, o pratęsti jo istoriją nauja forma: per gamtą, mokymąsi ir kasdienį mokinių buvimą lauke.

Elektrėnų Ąžuolyno progimnazija Elektrėnų savivaldybė

18/06/2026

Vakar MO muziejus įvyko Neries ir Vilnios upių pakrančių priežiūros strategijos pristatymas.

Šioje strategijoje pirmą kartą sistemiškai apibrėžta, kaip turėtų būti prižiūrimi skirtingi Neries ir Vilnios pakrančių ruožai visame mieste. Strategijoje išskirtos šešios pakrančių tipologijos, kurioms numatyti skirtingi priežiūros principai ir režimai – nuo jautrių gamtinių teritorijų, kuriose prioritetas teikiamas natūraliems procesams, buveinių apsaugai ir minimaliam žmogaus poveikiui, iki labiau urbanizuotų atkarpų, kuriose svarbu derinti žmonių naudojimą, rekreaciją ir gamtinių vertybių išsaugojimą.

Strategija ir interaktyvus GIS duomenų žemėlapis padės pereiti nuo fragmentiškų sprendimų prie nuoseklesnės, duomenimis grįstos pakrančių priežiūros sistemos, siekiant išsaugoti upių pakrančių ekologinį vientisumą, gamtines vertybes ir buveines.

Dėkojame diskusijos dalyviams – Vilniaus universitetas / Vilnius University geografui doc. dr. Ričardas Skorupskas, Vilniaus miesto savivaldybė Kraštovaizdžio architektūros poskyrio vedėjai ir šio projekto vadovei Akvilei Myško-Žvinienei, BLUMA urbanistui Ignas Kazlauskas, BLUMA ekologei Laura Stumbrienei – ir visiems dalyvavusiems bei kėlusiems klausimus.

Taip pat džiaugiamės plačios komandos ir konsultavusių institucijų indėliu rengiant šį dokumentą.

Neries ir Vilnios pakrančių priežiūros strategijos aiškinamasis raštas viešai prieinamas „Neris atgimsta“ puslapyje: https://nerisatgimsta.lt

Pakrančių priežiūros režimus galima peržiūrėti interaktyviame GIS duomenų žemėlapyje: https://bit.ly/49lIWhC

17/06/2026

🏘️ Ar kooperatyvinis būstas galėtų tapti alternatyva įprastai būsto nuosavybei Lietuvoje?

Vakar, Aplinkos ministerija ir Smart Continent Management Institute organizuotoje konferencijoje BLUMA bendraįkūrėjas, urbanistas Ignas Kazlauskas pristatė kooperatyvinio būsto modelį kaip vieną iš galimų būdų didinti būsto prieinamumą.

Šiame modelyje pastatas priklauso ne atskiriems gyventojams, o pelno nesiekiančiam kooperatyvui. Gyventojai įgyja teisę naudotis būstu, o jų mokamas mėnesinis mokestis padengia paskolos, pastato priežiūros ir administravimo išlaidas.

Kaip įkvepiantis pavyzdys pristatytas Ciurichas, kuriame kooperatyviniai būstai sudaro apie 18 proc. miesto būsto fondo, o jų nuoma vidutiniškai yra 30–50 proc. pigesnė nei komercinėje rinkoje.

Renginio įrašą galite peržiūrėti čia:
https://www.youtube.com/live/ogn9zwhjFhk?si=kYWqSEuIpnR3_U-K&t=16714

Plačiau apie konferenciją:
https://am.lrv.lt/lt/naujienos/priemones-busto-pasiulai-didinti-ngHz/

29/05/2026

BLUMA office opening party! Ačiū visiems!💙

15/05/2026

Lietuvos didmiesčiuose būsto kainos per pastarąjį dešimtmetį augo sparčiau nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Jaunos šeimos, senjorai, kultūros darbuotojai ir kiti atsiduria pilkojoje zonoje: pajamos per didelės socialiniam būstui, bet per mažos nuosavam.

Tačiau tarp spekuliacinės rinkos ir socialinio būsto egzistuoja trečias kelias – kooperatyvinis būstas. Ciuriche šis modelis veikia jau dešimtmečius: kas penktas gyventojas gyvena kooperatyve, o nuomos kainos yra trečdaliu mažesnės nei rinkoje.

BLUMA komanda, tyrinėdama kooperatyvinio būsto temą, lankėsi Šveicarijoje ir sukūrė trumpą dokumentinį filmą apie tai, kaip šis modelis veikia Ciuriche ir ar Lietuva galėtų žengti panašiu keliu.

Kviečiame ne tik pažiūrėti filmą, bet ir perskaityti jį papildantį straipsnį, kuriame plačiau aptariame kooperatyvinio būsto principus, Ciuricho patirtį ir klausimus, kurie šiandien aktualūs Lietuvos būsto politikai, miestų planavimui bei prieinamesnio, bendruomeniškesnio gyvenimo mieste paieškoms.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba

📖 Straipsnis + 🎬 Filmas:

Ciuriche kas penktas gyventojas gyvena kooperatyve. Kaip veikia šis modelis ir ar Lietuva gali jį pritaikyti? Tyrimas su praktikais ir gyventojais.

08/05/2026

Ieškome kraštovaizdžio architektės (-o) 🌿

Esame urbanistikos ir architektūros konsultavimo ir projektavimo agentūra BLUMA, kurios specializacija – žalioji infrastruktūra ir gamta paremti sprendimai. Dirbant su mumis, turėsi galimybę prisidėti prie netradicinių miesto planavimo ir kraštovaidžio architektūros projektų, kuriuose ne tik kursi ir tyrinėsi įvairias teritorijas, bet ir bendradarbiausi su bendruomene ir skirtingais savo sričių ekspertais.

Ieškome žmogaus, kuris:
- turi architektūros arba kraštovaizdžio architektūros aukštąjį išsilavinimą ir bent 3 metų praktinę patirtį;
- laisvai dirba su braižymo programomis (AutoCAD arba ArchiCAD) ir 3D modeliavimu (SketchUp);
- moka analizuoti teritorijas, vertinti augalų savybes, parinkti augmeniją ir priežiūros priemones;
- turi tvirtus Photoshop ir InDesign įgūdžius;
- domisi ne tik formos, bet ir proceso kūrimu – žalinimo strategijomis, bendruomenių įtraukimu, skirtingo mastelio kontekstais.

Privalumas: želdynų projektų rengimo vadovo atestatas.

Ką veiksi:
Kartu su komanda dirbsi su skirtingo mastelio projektais – nuo viešųjų erdvių iki švietimo ir bendruomeninių aplinkų. Kursi teritorijų žalinimo strategijas ir projektuosi želdynus. Turėsi galimybę inicijuoti idėjas ir matyti jas įgyvendinamas.

Kodėl BLUMA:
- Projektai, kuriuose svarbi ir forma, ir kontekstas – nemonotoniški ir prasmingi.
- Konkurencingas atlyginimas: 1 500–2 500 €/mėn. (pagal patirtį ir įgūdžius).
- Mokymosi ir profesinio augimo galimybės.

👉 Siųsk CV, portfolio (iki 7 MB) ir trumpą aprašymą apie save į [email protected] iki 2026 m. birželio 1 d.

24/04/2026

Ar žinojote, kad rabarbaras Kinijoje nuo seno buvo auginamas medicininiais tikslais, o jo vertė kartais buvo lyginama net su auksu? O čiobrelis viduramžiais buvo laikomas drąsos simboliu – tikėta, kad jo šakelės suteikia stiprybės, todėl damos riteriams dovanodavo skareles, išsiuvinėtas čiobrelių šakelėmis.

Šią savaitę kartu su Elektrėnų Ąžuolyno progimnazija septintokais kalbėjome apie augalus, maisto auginimą, biologinę įvairovę ir apdulkintojų svarbą. Dirbtuves vedė BLUMA kolegos – urbanistas Ignas ir ekologė Laura.

Dirbtuvių metu kartu su mokiniais įrengėme tris pakeltas lysves su stebėjimo langeliais – atvėrus dureles, bus galima matyti, kaip vystosi pasodintų augalų šaknys. Kartu lysves dažėme, ruošėme jas sodinimui, sluoksniavome šakeles, organines medžiagas ir žemę, gaminome informacines augalų korteles, vykdėme sliekų apgyvendinimo ceremoniją ir sodinome skirtingų temų augalus.

Rabarbarai, krienai ir čiobreliai 🌿, medetkos, ramunėlės ir nasturtės 🌼, mangoldai, ridikėliai ir svogūnai 🥬🧅 dabar augs kartu su mokinių smalsumu. 🌱

Ačiū Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos septintokams ir mokytojams už įsitraukimą, klausimus ir puikų komandinį darbą!