08/04/2024
Įdomiai, Jensenas Huangas, „Nvidia“ generalinis direktorius (1,2), kalbėdamas Stanfordo universiteto studentams, pasakė labai gerą mintį, kurią galbūt intuityviai labai gerai nujaučia:
„Vienas iš didžiausių mano pranašumų yra tai, kad aš turiu labai mažus lūkesčius“, - sakė Huangas ir pažymėjo, kad dauguma Stanfordo absolventų „turi labai didelius lūkesčius“ dėl savo elitinio išsilavinimo. Dažnai „žmonės, kurių lūkesčiai labai dideli, turi labai mažą atsparumą“, - tęsė jis, nes jie nėra pripratę prie nesėkmių arba nėra joms pasiruošę.
Kaip keistai tai skambėtų, ir kas prieštarauja dabartiniams maksimalių tikslų siekiamumui, bet lūkesčių neturėjimas, pasirodo, yra vienas pagrindinių faktorių, kuris žmoguje įjungia srauto būseną, antras faktorius – tai kompetencijų buvimas toje srityje.
Psichologinė srauto būsena – tai gilaus įsitraukimo, susitelkimo ir malonumo išgyvenimas veikloje, kuomet žmogus taip susitelkęs į savo veiklą, kad atrodo, jog pasaulis aplink jį išnyksta. Tokia būsena pasižymi aukšta motyvacija ir efektyvumu.
Stebėdami ar skaitydami apie daug pasiekusias asmenybes, mes dažnai galime girdėti apie dažną srauto būseną, kurioje jie pasiekdavo savo maksimalų efektyvumą ir tikslus.
Nauji smegenų tyrimai(3) atskleidžia detaliau mechanizmus, kurie reikalingi srauto būsenai pasiekti.
Pirma: srauto būsenai reikalingos kompetencijos. Pasirodo, jeigu žmogus neturi patirties toje srityje, ką jis daro, didelė tikimybę, kad žmogaus galimybė pasiekti vidinį tekėjimą yra mažai tikėtina.
Gal todėl, žmonės, kurie pasiekia didelių rezultatų, tai arba turintys didelį talentą toje srityje, arba turintys didelę patirtį? Abu dalykai reiškia, kad jų smegenų struktūra yra maksimaliai pritaikyta tiems darbams, ką jie daro, arba dėka įgimtų savybių (talento), arba dėka didelio įdirbio ir patirties toje srityje.
Antra: Tai gebėjimas atsisakyti kontrolės – išmokti „paleisti“situaciją, nebekontroliuoti jos. Tada įsijungia smegenų dalys, kurios integruoja vidines patirtis ir kompetencijas į atliekamą darbą. Tada ir "isižiebia" vidinis srautas.
Kai tik protas pradeda kontroliuoti, mąstyti, analizuoti, įsitraukimas ir srauto būsena pradeda mažėti.
Labai įdomūs rezultatai, parodantys, kad norint išeiti už savo galimybių ribų, visų pirma reikia sumažinti tas ribas laikančius mechanizmus, tada prasideda platesnė ir gilesnė integracija su visuma.
Gal todėl talentingi žmonės atrodo truputį keisti, nes jie nepaklūsta įprastinei nusistovėjusiai logikai?🙄
