Baltijos agroverslo institutas (BAVI), J. Jasinskio Gatvė 12, Vilnius (2026)

12/03/2015

Kviečiame pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. paramos galimybėmis

BAVI specialistai suteiks Jums konsultacijas visais su ES parama susijusiais klausimais - patars, kokie yra konkrečios paramos priemonės reikalavimai, įvertins paramos skyrimo galimybes Jums, parengs paraišką, verslo planą ir dokumentus, teikiamus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), konsultuos paraiškos vertinimo metu.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonė “Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“

Paraiškų surinkimo terminas: nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30

Finansuojamos veiklos: Žemės ūkio produktų gamyba, apdorojimas, paruošimas realizacijai.

Tinkamas pareiškėjas: Tinkamas pareiškėjas – jaunesnis kaip 40 metų ūkininkas (fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu), pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas. Jaunasis ūkininkas negali būti pateikęs paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.

Parama skiriama ūkiams, kurių potencialus ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija (SP), yra didesnis kaip 8.000 Eur (pvz., ne mažiau 11,75 ha kviečių arba 920,75 ha natūralių pievų arba 6 melžiamos karvės), t.y. jaunojo ūkininko ūkio verslo plane turės būti numatyta nemažesnio kaip 8.000 Eur dydžio ūkio įkūrimas.

Jaunojo ūkininko verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo, o per 18 mėnesių nuo įsikūrimo dienos jaunasis ūkininkas turi tapti aktyviu ūkininku.

Paramos dydis: iki 50 tūkst. Eur, kai kuriamas gyvulininkystės ūkis – iki 60 tūkst. Eur.

Finansavimo intensyvumas: iki 100 proc.

Parama išmokama dviem arba trimis dalinėmis išmokomis per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį, atsižvelgiant į verslo plane numatytas veiklas ir projekto dydį. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 50 proc. visos išmokos sumos, paramos gavėjui išmokama priėmus sprendimą skirti paramą. Paskutinė 50 proc. arba 20 proc. (jeigu nustatyti 3 mokėjimai) išmokos dalis, išmokama, jeigu verslo planas tinkamai įgyvendintas.

Finansuojamos investicijos:
• nekilnojamojo turto statybos ir/arba rekonstrukcijos išlaidos;
• žemės ūkio technikos ir padargų įsigijimas;
• naujų įrenginių ir įrangos įsigijimas;
• bendrosios išlaidos;
• daugiamečių augalų įsigijimas ir tų augalų sodinimas;
• ūkinių gyvūnų įsigijimas.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonė “Parama investicijoms į žemės ūkio valdas”

Paraiškų surinkimo terminas: nuo 2015-05-04 iki 2015-06-30.

Finansuojamos veiklos:

• žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant paramą pirmą kartą besikuriantiems jauniesiems ūkininkams, siekiantiems atitikti ES standartus, ir eksperimentiniams, mokomiesiems ir bandymų ūkiams;

• valdoje pagamintiems ir/arba užaugintiems žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti ir patiekti rinkai;
• biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų. Pagamintos biodujos, šilumos ir elektros energija naudojama tik valdos reikmėms;
• trumpos rotacijos želdiniams įveisti.

Tinkamas pareiškėjas: ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) ar jų grupės, užsiimantys žemės ūkio veikla, kurio valdos ekonominis dydis išreikštas standartine produkcija yra ne mažesnis kaip 8.000 EUR (pvz., ne mažiau 11,75 ha kviečių arba 920,75 ha natūralių pievų arba 6 melžiamos karvės), veikiantis ne mažiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo. Pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos ir/arba paslaugų žemės ūkiui teikimo per 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. ūkio subjekto pajamų.

Paramos dydis: Supaprastinta tvarka teikiamų projektų maksimali paramos suma investicijoms į žemės ūkio valdas gali siekti iki 50.000 Eur. Įprastine tvarka teikiamų projektų maksimali paramos suma investicijoms į žemės ūkio valdas gali siekti iki 400.000 Eur.

Finansavimo intensyvumas:

Vykdant žemės ūkio produktų gamybą:

• gyvulininkystės, įskaitant biodujų gamybą, sektoriuje – iki 40-50 proc.;

• augalininkystės sektoriuje ir trumpos rotacijos želdiniams – iki 30-40 proc.;
• sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose – iki 50 proc.

Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų jauniesiems ūkininkams, investicijoms į ekologinį ūkininkavimą (tik gyvulininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose), pareiškėjams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir/arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams, veiksmams, vykdomiems įgyvendinant EIP.

Paramos intensyvumas, kai vykdomas valdoje pagamintų ir/ar užaugintų žemės ūkio produktų apdirbimas, perdirbimas ir pateikimas rinkai - iki 50 proc.

Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. veiksmams, vykdomiems įgyvendinant EIP.

Finansuojamos investicijos:

• nekilnojamojo turto statybos ir/arba gerinimo išlaidos;

• naujų įrenginių ir/arba įrangos (įskaitant technikos) pirkimo arba išperkamosios, finansinės nuomos išlaidos;
• investicijos į nematerialųjį turtą (kompiuterinė, programinė įranga);
• daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimas;
• bendrosios išlaidos (architektų, konsultantu paslaugos, viešinimo išlaidos ir kt.).

Norėdami išsamios konsultacijos susisiekite tel. 8 5 210 7312, el. paštu [email protected]

17/02/2015

Europos Komisija patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą

Europos Komisija 2015 m. vasario 13 d. patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Lietuvos kaimo plėtros programą Europos Komisija patvirtino vieną iš pirmųjų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos kaimo plėtros programa – tai vienas pagrindinių artimiausių septynerių metų laikotarpio šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros finansinis veiklos instrumentas. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos biudžetas siekia 1,98 mlrd. Eur Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų (ES lėšos – 1,61 mlrd. Eur).

Programa pradėta rengti 2011 m., ji buvo kuriama socialinio dialogo principu. 2014 m. birželį Lietuva oficialiai pateikė programos projektą Europos Komisijai svarstyti. Programos projekte pateikta išsami Lietuvos kaimo situacijos, poreikių analizė, aprašytos pasirinktos finansuoti priemonės. Po trijų mėnesių Europos Komisija pateikė savo pastabas ir pasiūlymus, o 2014 m. gruodį Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai oficialiai pateikė galutinį Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektą.

Lietuvos kaimo plėtros programa patvirtinta viena pirmųjų tarp Europos Sąjungos šalių narių. Šio laikotarpio programos tikslai yra skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tausojantį gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, siekti subalansuotos teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros, kuriant ir remiant užimtumą.

Didžiulis šio laikotarpio dėmesys yra skiriamas inovacijoms. Visa įgyvendinamų projektų atrankos kriterijų sistema, paremta balais, yra skirta atrinkti geriausius investicinius projektus, kurie būtų sėkmingai įgyvendinti ir taip padidintų mūsų šalies žemės ūkio konkurencingumą.

Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją

15/12/2014

Pagerbti Lietuvai nusipelniusieji žemės ūkio srityje

2014 metų gruodžio 11 d. Aleksandro Stulginskio universitete buvo iškilmingai pagerbti įvairių šalies regionų Lietuvos kaimui nusipelnę žemės ūkio srityje dirbantys žmonės. Jiems buvo įteikti Ordinai ir Medaliai „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“. Jau ketvirtus metus šios nominacijos įteikiamos kaip padėka už reikšmingus ir svarbius darbus. Apdovanojimai „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ įsteigti ARVI įmonių grupės, Baltijos agroverslo instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos iniciatyva.

Pasak šventės šeimininko Aleksandro Stulginskio universiteto Rektoriaus, visi kartu ugdydami savo srities lyderius ir jų gebėjimą kurti ir dalintis žiniomis, veržlumu bei troškimu nuolat tobulėti, sukursime dar stipresnę Lietuvą, gyvenančią, dirbančią ir kuriančią šalies kaimeliuose.

Ordinu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ apdovanoti: UAB „Ūkininko patarėjas“ direktorius ir vyr. redaktorius Vytenis Neverdauskas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja Roma Semaškienė,Aleksandro Stulginskio universiteto Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto direktorius doc. Kęstutis Navickas.

Medaliai „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ įteikti: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko rajono biuro vadovei Kristinai Gakienei; Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovui Rimantui Čiūtui; Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro vadovei Gražinai Poškienei; Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ Valdybos nariui Stanislovui Antanui Jurkui; Ignalinos kultūros ir sporto centro Senųjų amatų poskyrio specialistei Marijonai Lukaševičienei.

Apie tai skaitykite >>>

http://manoukis.lt/naujienos/renginiai/19630-uz-nuopelnus-lietuvos-kaimui-ivertinti-mokslininkai-ir-praktikai-fotogalerija

http://ukininkopatarejas.lt/jie-stiprina-kaima-ir-visa-sali/

04/12/2014

Armėnijos-Lietuvos verslo forumo metu Baltic FEZ pasirašė ketinimų protokolą su Armėnijos Meridian FEZ, kuriuo pasižadėjo vystyti bendradarbiavimą tarp Baltic FEZ ir Meridian FEZ, siekiant pritraukti naujų partnerių, 2014 m. lapkričio 27 d.

02/12/2014

Baltic FEZ partnerystė su Armėnijos Meridian FEZ

Lapkričio 27 d. Vilniuje vyko Armėnijos – Lietuvos verslo forumas, kuriame susitiko abiejų šalių verslininkai. Armėnijos delegaciją, kurią sudarė atstovai iš 16-os skirtingų verslo sektorių, labiausiai domino dvišalis bendradarbiavimas maisto, inovacijų, informacinių technologijų, farmacijos, atsinaujinančios energetikos ir kitose srityse.

Forumo metu Marijampolės laisvosios ekonominės zonos – Baltic FEZ – generalinis direktorius bei Baltijos argoverslo instituto prezidentas – Simonas Petrulis kartu su Nika Manukova, kuri yra Jerevane įsikūrusios Meridian laisvosios ekonominės zonos direktoriaus pirmoji pavaduotoja, pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo pasižadėjo vystyti bendradarbiavimą tarp Baltic FEZ ir Meridian FEZ, siekiant pritraukti naujų partnerių, analizuoti esmines problemas susijusias su laisvosiomis ekonominėmis zonomis, bei ieškoti veiksmingų sprendimų šioms problemoms pašalinti, taip pat kartu organizuoti susitikimus su galimais investuotojais bei dalintis informacija apie būsimus renginius.

Abi pusės, pasirašiusios ketinimų protokolą, pasižadėjo keistis informacija, kuri gali būti naudinga pritraukiant investuotojus, bei vykdyti konsultacijas tais klausimais, kurie yra svarbus atliekant jungtines veiklas.

24/11/2014

Baigiamojoje konferencijoje Druskininkuose pristatyti projekto rezultatai

Š. m. lapkričio 18 d. modernioje Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „AQUA“ konferencijų salėje vyko projekto „Turizmo skatinimas didinant regionų istorinį ir kultūrinį žinomumą“ baigiamoji konferencija.
Renginyje buvo pristatyti keli itin svarbūs projekto pranešimai apie Lietuvos ir Baltarusijos regionuose vystomą turizmą. VšĮ Baltijos agroverslo instituto projektų direktorius Saulius Liuga supažindino dalyvius su projekto „Turizmo skatinimas didinant regionų istorinį ir kultūrinį žinomumą“ rezultatais. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos projektų vadovė Diana Dubatauskienė savo pranešime „Gebėjimų stiprinimo veikos projekte“ pristatė mokymų veiklos rezultatus. Turizmo verslo ir informacijos plėtros specialistas Džiugas Vaičiūnas pristatė projekto dalį - „Mobiliojo gido sprendiniai turizmo paslaugoms“.
Savo pranešime D. Vaičiūnas pristatė projekto metu sukurtą ir dabar jau veikiantį Mobilųjį gidą, kurį sudaro 100 istorinių ir kultūrinių objektų, esančių Druskininkų savivaldybėje ir Gardino apskrityje. Informaciją apie objektus (audio, video ir tekstinę) galima nuskaityti telefonu.
Konferencijoje dalyvavo ir Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, kuris argumentuotai teigė, kad šiuolaikinės technologijos turizmo rinkoje – labai svarbu. „Manau, kad šis projektas įgyvendintas išties laiku – pasaulinė turizmo rinka keičiasi. Turistai, prieš keliaudami, susiranda reikiamą informaciją internete, socialiniuose tinkluose, naudojasi išmaniaisiais telefonais. Tad projektas buvo labai naudingas visiems projekto partneriams. Neabejoju, kad ateityje įgyvendinsime dar ne vieną panašų projektą“, - sakė L. Urmanavičius.
Antroje konferencijos dalyje buvo aptarta projekto metu vykdyta veikla, pristatyta Druskininkų savivaldybės ir Gardino miesto savivaldybės įstaigų bendradarbiavimo patirtis, Druskininkų ir Gardino turizmo strategija, svečiai žiūrėjo reportažą apie projekto „Kaimynus jungiantis ekologinis transportas“ veiklas.
Projektas „Turizmo skatinimas didinant regionų istorinį ir kultūrinį žinomumą“ finansuojamas 2007-2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Projektui skirta ES finansavimo suma – 890.966,38 Lt (258.041,70 Eur).
Projekto partneriai – Druskininkų savivaldybės administracija, VšĮ Baltijos agroverslo institutas, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Gardino miesto vykdomasis švietimo, sporto ir turizmo departamento komitetas, Visuomeninio susivienijimo „Respublikinė turizmo ir sporto sąjunga“ Gardino srities filialas.

19/11/2014

Baltijos agroverslo institute lankosi Afganistano, Pakistano, Kirgizijos ir Tadžikistano veterinarai

Baltijos agroverslo instituto (BAVI) kvietimu lapkričio 15-21 dienomis Lietuvoje lankosi septyni veterinarijos specialistai iš Afganistano, Pakistano, Tadžikistano ir Kirgizijos. Vizito metu stiprinama šių šalių specialistų kompetencija bei dalinamasi Lietuvos ekspertų patirtimi.
Vidurio Azijos šalių specialistų mokomasis vizitas organizuojamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos finansuojamą Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektą „Kenksmingų medžiagų liekanų kontrolės stiprinimas gyvūnuose, maiste ir pašaruose regioniniu, valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygiu Afganistano Islamo Respublikoje, Tadžikistano Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikoje ir Kirgizijos Respublikoje“.
Pagrindinis šio projekto tikslas – stiprinti Afganistano, Tadžikistano, Pakistano ir Kirgizijos kompetentingų institucijų specialistų gebėjimus vykdyti kenksmingų liekanų maiste ir pašaruose kontrolę.
Afganistano, Pakistano, Kirgizijos ir Tadžikistano atsakingos institucijos nuolat susiduria su kenksmingų liekanų maiste ir pašaruose problema. Šių valstybių specialistams trūksta kompetencijos nustatyti kenksmingas medžiagas ir jų likučius vietos rinkose tiekiamuose, importuotose produktuose, pašaruose, o ypač eksportui į užsienio rinkas skirtoje produkcijoje. Dėl šių pažeidimų, minėtos šalys turi mažai galimybių eksportuoti šalyje pagamintą produkciją į užsienio rinkas, o ypač ES rinkai, o šių šalių vartotojai neturi galimybės vartoti tik saugų maistą.
Šių šalių specialistams labai trūksta įgūdžių – planuoti kasmet kenksmingų medžiagų likučių kontrolę tiek šalies, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu. Todėl būtina sistemiškai visų keturių valstybių pareigūnus apmokyti atlikti tinkamą kenksmingų liekanų, ypač antibiotikų likučių, maiste ir pašaruose kontrolę.
Projektas tęsia 2011 - 2013 m. BAVI pradėtą bendradarbiavimą su šių šalių žemės ūkio srities kompetentingų institucijų specialistais - veterinarais. BAVI ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija vykdydama šį tarptautinį projektą prisideda prie pasaulinių vystymosi tikslų, skatinant pasaulinę partnerystę vystymosi labui, užtikrinti darnų ekonominį ir aplinkos vystymąsi. Žemės ūkis, kaip stiprus ekonomikos sektorius, prisideda ir padeda vystytis pasaulio ekonomikai, o jo stiprinimas suteiks papildomų pajamų projekto šalių kaimo teritorijoms.

11/11/2014

BAVI dalinasi patirtimi su Moldovos Nacionaline maisto saugos tarnyba

Baltijos agroverslo instituto (BAVI) kvietimu š. m. lapkričio mėnesį penkių dienų mokomajam vizitui į Lietuvą atvyko keturi Moldovos Respublikos Nacionalinės maisto saugos tarnybos atstovai.
Vizito metu mokymų dalyviai susipažino su Lietuvos daugiamečiu nacionaliniu kontrolės planu, veikiančia maisto ir veterinarinio audito sistema, ES ir tarptautiniais reikalavimais. BAVI ekspertai pasidalino Daugiamečio plano kūrimo ir vykdymo pagal ES Acquis patirtimi. Moldovos delegacija lankėsi Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, VšĮ „Ekoagros“, įmonėse UAB „Riešės plantacija“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Arvi fertis“, UAB „Marijampolės pašarai“, kuriose įdiegtos ir veikia savikontrolės sistemos.
Baltijos agroverslo institute vyko apvalaus stalo diskusija, kurios metu Lietuvos ekspertai pristatė ES teisės aktų reikalavimus taikomus rengiant vieningą integruotą Daugiametį nacionalinį kontrolės planą, planuojant bei vykdant vidinį ir išorinį auditą. Taip pat buvo pasidalinta Lietuvos audito procedūrų vykdymo bei Daugiamečio nacionalinio kontrolės plano rengimo patirtimi.
Moldovos specialistų vizitas surengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos finansuojamą Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektą „Moldovos nacionalinės maisto saugos tarnybos pareigūnų administracinių gebėjimų stiprinimas rengiant ir įgyvendinant Moldovos Vieningąjį integruotą daugiametį nacionalinį kontrolės planą pagal ES teisės aktų reikalavimus“.
Pagrindinis šio projekto tikslas – teikti konsultacinę pagalbą nuo 2013 m. sausio 13 d. įsteigtai Moldovos Respublikos Maisto saugos tarnybai, stiprinti keturių Maisto saugos tarnybos specialistų administracinius ir kvalifikacinius gebėjimus.
Moldova, kaip šalis, ketinanti eksportuoti savo gyvūninę produkciją ES rinkai, privalo identifikuoti trūkumus vykdytoje rinkos priežiūroje, vertinti suplanuotos tvarkos veiksmingumą, taip pat remdamasi audito medžiaga patvirtinti, ar vykdoma valstybinė kontrolė ir priežiūra yra pakankama ES „Higienos reglamentų paketo“ ir nacionalinių teisės aktų tikslams pasiekti. ES valstybių narių, įskaitant ir trečiąsias šalis, ketinančias eksportuoti maisto ir žemės ūkio produktus į ES rinką, prievolė – sudaryti ir vykdyti taip vadinamą šalies Vieningąjį integruotąjį Daugiametį nacionalinį kontrolės planą. Vieningasis integruotasis Daugiametis nacionalinis kontrolės planas sudaro tvirtą pagrindą Europos Komisijos audito tarnyboms rengti patikrinimus trečiosiose šalyse – potencialiose eksportuotojose į ES rinką. Moldovos pareigūnai vis dar susiduria su akivaizdžiais teoriniais ir praktiniais sunkumais, rengiant esminius plano pagal ES teisės reikalavimus segmentus.
Siekiant parengti visas Moldovos plano dalis, būtina papildomai apmokyti itin aukštos kvalifikacijos su stipriais administraciniais gebėjimais Moldovos specialistus. Jie turėtų gebėti ši planą nuolat analizuoti, prireikus atlikti pataisymus ir papildymus, taip pat rengti ataskaitą apie plano įgyvendinimą, kuri būtų teikiama Europos Komisijai, jai paprašius.
Projektas tęsia 2012 - 2013 m. BAVI pradėtą bendradarbiavimą su Moldovos Respublikos Žemės ūkio ir maisto pramonės ministerija ir Nacionaline maisto saugos tarnyba. Administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimas, skatinant integracijos į ES procesus, padedant pasirengti būsimiems ES ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo ir su juo susijusių reformų įgyvendinimui, ypatingą dėmesį teikiant tolesnėms reformoms maisto saugos ir veterinarijos srityje.

24/10/2014

Baltijos agroverslo instituto atstovai dalyvauja šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimo gamyklos atidaryme Baltarusijoje, Lydos rajone, 2014 m. spalio 23 d.
ARVI įmonių grupė kartu su Baltijos agroverslo institutu parengė šios gamyklos modernizavimo verslo planą ir įgyvendino projektą

24/10/2014

Atidaryta šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimo gamykla Baltarusijoje

Baltarusijoje, Lydos rajone spalio 23 dieną atidaryta šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimo gamykla, modernizuota ARVI įmonių grupės, kuri kartu su Baltijos agroverslo institutu parengė verslo planą ir įgyvendino projektą. Projektą finansuoja Baltarusijos Respublikoje veikiantis „BPS-Sberbank“.

Šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimo gamykla savo veiklą pradės jau 2014 m. rudenį. Modernizuojant bus pritaikyta Lietuvoje veikiančios įmonės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ patirtis. Iki modernizacijos ši gamykla su pasenusią technologiją galėjo perdirbti tik 3 – 5 tūkst. tonų žaliavos, o po modernizavimo – 15 tūkst. tonų. 2015 metais įmonėje bus įdiegta antra gamybos linija, kuri galės perdirbti 30 tūkst. tonų šalutinių gyvūninės kilmės produktų, pagaminti 10 tūkst. tonų mėsos kaulų, plunksnų ir žuvies miltų bei 5 tūkst. tonų taukų.

Šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimo gamykla Lydoje surinks ir tvarkys mėsos perdirbimo įmonių atliekas bei kritusių gyvūnų gaišenas. Žaliavos atkeliaus iš Gardino srities mėsos perdirbimo gamyklų, ūkių ir gyvulių auginimo fermų.

Apie tai splačiau kaitykite >>>

http://www.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/arvi-kuria-naujus-projektus-baltarusijoje-656024

12/09/2014

Gardine aptarti lietuvių ir baltarusių šiuolaikinio turizmo ypatumai

Šių metų rugsėjo pradžioje Gardine (Baltarusija) vyko apskritojo stalo diskusija „Turistinių praktikų sensualizacija kaip priemonė regioninio turistinio produkto patrauklumui kelti”. Diskusijos metu buvo aptarti lietuvių ir baltarusių šiuolaikinio turizmo ypatumai. Renginys skirtas Druskininkų ir Gardino savivaldybių laisvalaikio organizatoriams, sanatorijoms, turizmo sektoriaus darbuotojams, kaimo turizmo sodybų savininkams.

Vienas iš renginio pranešėjų, turizmo plėtros ekspertas Džiugas Vaičiūnas, teigė, kad diskusijoje išryškėjo skirtingi lietuvių ir baltarusių požiūriai į turizmo verslą. Pasak eksperto, lietuviai labiau nei baltarusiai galvoja, kaip išsilaikyti ir konkuruoti turizmo rinkoje.

„Jau praeitose diskusijose esu pastebėjęs, kad baltarusiai į turizmą daugiau žiūri kaip į šalies reprezentaciją, o ne kaip į ekonomiškai naudingą verslą. Taip pat Baltarusijos turizmo versle svarbų vaidmenį atlieka valdžios institucijos, kurių užduotis ir reikalavimus turi vykdyti turizmo sektoriaus atstovai“, - teigia D. Vaičiūnas.

Savo pranešime Džiugas Vaičiūnas kalbėjo apie draudimus viešose turistų traukos vietose – muziejuose, parkuose, aikštėse. Nepaisant skirtingų požiūrių į turizmo verslą, abiejų šalių atstovai rado ir tarpusavio panašumų.

„Visi vieningai sutarėme, kad Rytų Europos šalyse turistams yra taikoma daugiau taisyklių, nei vakaruose. Muziejai ir kitos turistinės vietos turėtų būti patraukliomis erdvėmis praleisti laiką, kuriose turistai nebūtų suvaržyti daugybės draudimų“, - pasakoja D. Vaičiūnas.

Renginys vyko pagal projektą „Turizmo skatinimas didinant regionų istorinį ir kultūrinį žinomumą“. Projekto partneriai – VšĮ Baltijos agroverslo institutas, Druskininkų savivaldybės administracija, Lietuvos akimo turizmo asociacija, Visuomeninio susivienijimo „Respublikinė turizmo ir sporto sąjunga“ Gardino srities filialas, Gardino miesto vykdomasis švietimo, sporto ir turizmo departamento komitetas (Baltarusija).

Vizito Baltarusijoje metu taip pat buvo dalyvauta Gardino parodos-mugės „Euroregionas „Nemunas-2014“ atidaryme.

Projektas finansuojamas 2007-2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.

12/09/2014

Baltijos agroverslo instituto atstovai šių metų rugsėjo pradžioje dalyvavo Gardino (Baltarusija) parodos-mugės „Euroregionas „Nemunas-2014“ atidaryme

Baltijos agroverslo institutas (BAVI)

12/03/2015

17/02/2015

15/12/2014

04/12/2014

02/12/2014

24/11/2014

19/11/2014

11/11/2014

24/10/2014

24/10/2014

12/09/2014

12/09/2014

Address

Telephone

Website

Alerts

Contact The Business

Shortcuts

Share

Category