18/07/2015
Ką finansuoja bankai? Kodėl atmetamos paskolos paraiškos, kodėl vieni finansuoja, kiti nefinansuoja? Turbūt visi turite susidarę savo nuomones apie bankus, kredito unijas, prisiklausę įvairių nuomonių ir istorijų. Šiuo post'u norėčiau pasidalinti savo patirtimi (>200 įmonių iš įvairių sektorių, >50 mln. EUR) ir papasakoti kokią nuomonę susidariau ir kokios finansavimo krypties laikosi bankai.
1. Pradėčiau nuo didžiųjų Lietuvos bankų (sakyčiau 3 - 4 didieji bankai, kurie turi apie 80% Lietuvos finansavimo rinkos) - iš principo jaučiama didelė koncentracija tik į didžiuosius projektus ir tik į labai sveikas įmones. Kai bankas turi 30 - 40 % rinkos, gali sau leisti prabangą rinktis su kuo dirbi, o su kuo nedirbti. Žinoma, viskas priklauso nuo vadybininko, kuris dirba su Jumis ir ar jis tiki Jūsų projektu/įmone. Žmogiškasis faktorius taip pat labai dažnai lemia ar Jūs gausite tai, ko norite. Didieji bankai patrauklūs tuo, kad jie gali pasiskolinti tarptautinėse rinkose pigių pinigų, todėl atitinkamai gali ir pasiūlyti mažesnes palūkanas Jums.
2. Grupė "miegantys išsišokėliai" (net nežinau ar galima du bankus dėti į vieną grupę.. :) ) vienas bankas stipriai išsiskiria savo lankstumu ir tikrai labai matosi tai, kad bankas yra "išbadėjęs" naujų klientų perėmimu iš kitų bankų - tiek smulkių, tiek didelių, kartais juos finansuojant "stebuklingomis" sąlygomis - tiek struktūra, tiek geromis palūkanos. Kitas bankas savo ruoštu bando būti pirmosios grupės nariu ir teigti, kad jis yra konservatyvus ir nenori dirbti su bet kuo, tačiau kartais jau kaip "išsišoka" su savo pasiūlymais (super gera kaina ir struktūra), kad visi netenka žado, "ške" gali kai nori :)
3. Sekanti grupė, kurią galėčiau pavadinti "užstatiniai" bankai, tai iš principo labai nesiplečiant tuo viskas ir pasakyta :) tokių bankų visas trejetas, jei turite pakankamai NT užstato (pakankamai, tai reiškia 120 - 130 % paskolos vertės), labai didelio verslo plano ruošti nereikės, tiesa po truputi įmonės generuojami srautai tampa vis didesniu klausimu šiems bankams, tačiau pakankamas užstatas dažnai būna pagrindinis argumentas, kuris lemia sprendimus dėl finansavimo suteikimo. Šių bankų lankstumas ir didesnis rizikos apetitas sąlygoja didesnes palūkanas Jums.
4. Kredito unijos, tai išsigelbėjimas start up'ams, kurie nori gauti paskolą verslo pradžiai, arba tiems kas niekur kitur negauna. Standartinė finansavimo schema - įkeiti už paskolą perkamą turtą, yra gaunama Invega garantija ir įmonės savininko laidavimas arba tinka ir pakankamai NT užstato (pvz. savininkas įkeičia savo turtą). Įmonės srautai, kad ir kokie jie būtų ar jų iš viso nebūtų nėra problema, labai tinka "nupaišyti" būsimi piniginiai srautai ir prognozės, kurių pilnai pakanka. Tiesa, unijų kaina yra labai didelė, prie vidutinių 7 - 10 % metinių palūkanų yra ir 10% pajus..
5. Lizingo kompanijos, jas taip pat galime skirstyti taip pat kaip skirstau bankus ir unijas, iš principo visi bankai turi savo dukterines lizingo bendroves, todėl rizikos apetitas labai nesiskiria.
Verlo kreditų komanda pasiruošusi Jums padėti, nes puikiai žino kaip, kokius projektus ir už kiek galima finansuoti: SEB, DnB, Swedbank, Nordea, Danske, Pahjola, Šiaulių, Medicinos, Citadele bankuose ir Vilniaus regiono kredito unijomis