Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacija LPK vienija 50 šakinių, 9 regionines asociacijas ir 32 neasocijuotus narius, kurie apjungia pagrindines pramonės šakas ir Lietuvoje gaminamą produkciją.

LPK nariai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą.

1,8 mlrd. eurų regionams. Skamba daug, bet ar tai pakeis jų ekonomiką?Iki 2030 m. regionų plėtros planams numatyta bevei...
03/09/2026

1,8 mlrd. eurų regionams. Skamba daug, bet ar tai pakeis jų ekonomiką?

Iki 2030 m. regionų plėtros planams numatyta beveik 1,8 mlrd. eurų ES investicijų – 30 proc. Sanglaudos politikos lėšų. Tačiau pati suma neatsako į svarbiausią klausimą: ar už ją regionuose atsiras daugiau gamybos, investicijų ir gerai apmokamų darbo vietų?

Apie tai kasmetinio Regionų forumo diskusijoje „Kur ir kodėl investuosime po 2027 m.?“ kalbėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

✅ Nuo ko pradėti?

LPK siūlo pradėti nuo konkrečių kliūčių, dėl kurių įmonės neateina į regionus arba negali juose plėstis: trūkstamos elektros galios, susisiekimo ir logistikos infrastruktūros, darbuotojų kompetencijų bei per ilgų savivaldybių procedūrų.

Jau veikiančioms regionų įmonėms aktualios investicijos į technologinį atsinaujinimą, našumo didinimą ir inovacijas. Kartu reikia rengti ir perkvalifikuoti darbuotojus pagal tai, kokios technologijos diegiamos konkretaus regiono įmonėse.

✅ Ne visiems regionams reikia to paties

Kiekviename regione problemos skirtingos. Vienur nėra pakankamos elektros galios ar privažiavimo prie pramoninės teritorijos, kitur trūksta konkrečių specialistų. Todėl vienas bendras investicijų sąrašas visai Lietuvai neatsakys į realius regionų poreikius.

Viešosios paslaugos čia taip pat yra ekonomikos dalis. Švietimo įstaigų ir susisiekimo kokybė lemia, ar regionas turės darbuotojų, kurių reikia naujoms ir jau veikiančioms įmonėms.

✅ Gynybos ir saugumo pramonė

Dar viena kryptis – gynybos ir saugumo pramonė. Regionams ji gali reikšti naujas gamyklas, užsakymus ir investicijas į atsparesnę energetikos bei transporto infrastruktūrą.

Kartu reikia vertinti karinį mobilumą, kritinės infrastruktūros apsaugą ir galimybę krizės atveju panaudoti regionuose veikiančių įmonių technologinius bei infrastruktūrinius pajėgumus.

✅ Svarbu ne tik finansavimas

Svarbus ir reguliavimas. Investuotojas lygina ne tik Lietuvos savivaldybes – jis renkasi iš skirtingų valstybių. Jei procedūros stringa, o nacionalinių reikalavimų daugiau, nei numato ES, vien finansavimas šio skirtumo nepanaikins.

Vertinamas visas kelias: ar parengtas sklypas, ar pakanka elektros galios, kaip veikia logistika, kiek užtrunka savivaldybės sprendimai ir ar regione yra reikalingų darbuotojų.

✅ Verslas turi dalyvauti planuojant

LPK regioninės asociacijos jau pateikė savo siūlymus. Rengiant 2028–2034 m. prioritetus reikia remtis regionuose veikiančių įmonių patirtimi – jos gali tiksliai pasakyti, ko trūksta, kad investuotojas pasirinktų konkretų Lietuvos regioną.

LPK taip pat pasirengusi savo ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie Lietuvos derybų su Europos Komisija dėl naujojo finansinio laikotarpio.

📉 Rugpjūtį Lietuvos pramonės lūkesčiai vėl susilpnėjoLiepą pastebėti stabilizacijos ženklai neįsitvirtino – LPK skaičiuo...
03/09/2026

📉 Rugpjūtį Lietuvos pramonės lūkesčiai vėl susilpnėjo
Liepą pastebėti stabilizacijos ženklai neįsitvirtino – LPK skaičiuojamas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) rugpjūtį siekė 47,20 punkto – 0,45 punkto mažiau nei liepą (47,65 punkto). Tai žemiausia šių metų PLI reikšmė, tačiau ji vis dar aukštesnė nei žemiausias per pastaruosius 24 mėnesius fiksuotas lygis – 45,0 punkto 2025 m. spalį.
„Penkių mėnesių dinamika jau rodo gana aiškią kryptį – pramonės įmonių lūkesčiai silpnėja. Rugpjūčio rezultatas nėra didelis kritimas, tačiau jis svarbus tuo, kad liepą matyta stabilizacija neįsitvirtino. Pramonės įmonės ir toliau veikia aplinkoje, kurioje išorės paklausa atsigauna lėtai, o konkurencija tarptautinėse rinkose išlieka labai didelė. Todėl šiandien ypač svarbu nekurti papildomo neapibrėžtumo verslui ir sudaryti sąlygas investicijoms, kurios didintų Lietuvos pramonės produktyvumą ir konkurencingumą“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
🔼 Aukščiausi lūkesčiai, nors ir sumažėję nuo liepos:
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba – 60,13 punkto
Metalo gaminių gamyba – 55,20 punkto
Nemetalo mineralinių produktų gamyba – 48,23 punkto
🔽 Liepą silpniausius lūkesčius demonstravusiuose sektoriuose – pagerėjimas:
Chemikalų ir chemijos produktų gamyba – 33,45 punkto
Tekstilės gaminių gamyba – 46,85 punkto
Drabužių siuvimas – 46,78 punkto
Baldų gamyba – 48,85 punkto
„Ruduo bus labai svarbus – Lietuvos pramonė stipriai priklauso nuo eksporto, todėl vien vidaus paklausos nepakanka tvaresniam atsigavimui. Reikės aiškesnio pagrindinių Europos rinkų, ypač Vokietijos pramonės, atsigavimo. Kartu vis svarbesnis tampa Lietuvos įmonių gebėjimas konkuruoti ne kaina, o produktyvumu ir kuriama pridėtine verte“, – teigia LPK ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK vertinimu, rugpjūčio rezultatas sustiprina jau kelis mėnesius matomą signalą – pramonės lūkesčiai nuo pavasario silpnėja, o liepos stabilizacija šios krypties nepakeitė. Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus stebėti, ar lūkesčių silpnėjimas sustos.

Šiandien Susisiekimo ministerijoje pasirašėme memorandumą dėl bendradarbiavimo sąlygų krovinių pervežimams geležinkeliu ...
31/08/2026

Šiandien Susisiekimo ministerijoje pasirašėme memorandumą dėl bendradarbiavimo sąlygų krovinių pervežimams geležinkeliu ir paslaugų įkainių klausimais.
LPK narių lūkestis, pasirašant šį memorandumą – surasti veiksmingas priemones ir sprendimus, kad sąlygos vežant krovinius geležinkeliais būtų kuo patrauklesnės, užmokesčiai už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra keistųsi nuosekliai, prognozuojamai ir skaidriai, kad verslas galėtų planuotis ilgiau nei vieneriems metams į priekį.
Šis susitarimas įtvirtina reguliarų dialogą tarp verslo, „Lietuvos geležinkelių“ ir ministerijos dėl priemonių, paskatinančių daugiau naudoti geležinkelius krovinių pervežimui.
Tikslas – didinti geležinkeliais pervežamų krovinių kiekį ir mažinti kelių apkrovimą. Tai tęsinys to, ką pradėjome memorandumu „STOP kelių gadinimui“ – daugiau krovinių ant bėgių, mažiau apkrauti keliai.

Susitikime diskusijų festivalyje „Būtent!“Rugpjūčio 28–29 d. kviečiame į aštuonias diskusijas, kuriose kartu su politiko...
27/08/2026

Susitikime diskusijų festivalyje „Būtent!“
Rugpjūčio 28–29 d. kviečiame į aštuonias diskusijas, kuriose kartu su politikos, ekonomikos, verslo ir akademinės bendruomenės atstovais dalyvaus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos bei jos narių atstovai.

RUGPJŪČIO 28 D. | „PAŽANGOS KODAS“ ERDVĖ
🕑 14:00 val. | Ar dirbtinis intelektas bus naujasis Jėzus?
Dirbtinis intelektas jau padeda nustatyti ligas, projektuoti pastatus, vertinti grėsmes, valdyti verslą ir kurti turinį. Tačiau kur baigiasi patogus įrankis ir prasideda autoritetas, kuriam patikime vis daugiau sprendimų? Ar DI tarnaus žmogui, ar žmogus pamažu ims paklusti jo pasiūlymams – ir kuriose srityse žmogus vis dar išliks nepakeičiamas?

RUGPJŪČIO 28 D. | EUROPOS SĄJUNGOS ERDVĖ
🕡 18:30 val. | Kainos kyla – ar Europa gali padėti?
Augančios kainos, būsto įperkamumas, atlyginimai, pensijos ir pajamų nelygybė – kaip Lietuva ir Europa gali padėti žmonėms ne tik „pasivyti kainas“, bet ir jaustis finansiškai saugiau? Kokios priemonės veikia, o kur vis dar atsiliekame?

RUGPJŪČIO 29 D. | „DANSKE BANK“ ERDVĖ
🕧 12:30 val. | Pigios darbo jėgos era baigėsi. Kas toliau?
Atlyginimai Lietuvoje auga kone sparčiausiai ES, visuomenė sensta, o konkurenciją regione vis labiau lemia produktyvumas ir talentai. Jei darbo kaina nebėra Lietuvos pranašumas – kas jį pakeis? Ar aukštesnės pridėtinės vertės ekonomika jau yra reali šalies strategija ir ką šiandien galime pasiūlyti investuotojams?

RUGPJŪČIO 29 D. | LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO ERDVĖ
🕧 12:30 val. | 2 metai leidimui statyti: ar greitesnė valstybė visada geresnė?
Kai leidimo, atsakymo ar sprendimo reikia laukti mėnesiais, stringa ne tik projektai, bet ir žmonių bei verslo planai. Kaip mažinti laukimą neprarandant atsakomybės? Kur reikia daugiau kontrolės, o kur – pasitikėjimo? Ir ką reikštų valstybė, kuri veikia ne tik teisingai, bet ir laiku?

RUGPJŪČIO 29 D. | EKSPERTŲ KLUBAS
🕑 14:00 val. | Europa: per didelė, kad žlugtų, per lėta, kad laimėtų
Europa susiduria su geopolitiniais, ekonominiais ir konkurencingumo iššūkiais, reikalaujančiais greitų, tačiau strategiškai apgalvotų sprendimų. Ar Europa geba pakankamai greitai veikti globalių pokyčių akivaizdoje, išlaikyti savo įtaką ir prisitaikyti prie naujos politinės bei ekonominės realybės?

RUGPJŪČIO 29 D. | „JUDANTI EUROPA: LOGISTIKA“ ERDVĖ
🕞 15:30 val. | Ar Lietuva gali vėl tapti Europos logistikos ir transporto centru?
Lietuva kadaise buvo natūralus Rytų ir Vakarų Europos logistikos mazgas. Šiandien geopolitika pasikeitė, transporto koridoriai perpiešiami, o kartu atsiveria ir naujos galimybės. Ar turime viską, ko reikia, kad jas išnaudotume? Kas šiandien trukdo Lietuvai stiprinti savo, kaip Europos logistikos ir transporto centro, pozicijas ir kodėl negalime sau leisti laukti?

RUGPJŪČIO 29 D. | KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS ERDVĖ
🕔 17:00 val. | Ar Lietuva gali gaminti tai, kas ją apgintų?
Krizės akivaizdoje ilgos tiekimo grandinės gali tapti strateginiu pažeidžiamumu. Ką Lietuva turėtų gebėti pasigaminti pati, kaip mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir kaip šalies ekonomikos bei pramonės potencialą paversti svarbia nacionalinio saugumo dalimi?

RUGPJŪČIO 29 D. | „JUDANTI EUROPA: LOGISTIKA“ ERDVĖ
🕡 18:30 val. | Ką jaunimui mokytis šiandien, kad rytoj turėtų darbą?
Dirbtinis intelektas sparčiai keičia transporto ir logistikos sektorių – nuo tiekimo grandinių valdymo iki maršrutų optimizavimo ir sprendimų priėmimo. Kokių įgūdžių šiandien ieško darbdaviai? Kaip keičiasi profesijos ir ką jaunimui verta mokytis šiandien, kad rytoj būtų pasirengę darbo rinkai?
Susitikime „Būtent!“ – kalbėkimės apie sprendimus, kurie lems Lietuvos ekonomikos, pramonės ir visuomenės ateitį.

⚡ Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Energetikos ir klimato kaitos komiteto nariai susitiko su Energetikos minis...
26/08/2026

⚡ Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Energetikos ir klimato kaitos komiteto nariai susitiko su Energetikos ministru Luku Savicku ir jo komanda

Aptartos pramonei ir verslui aktualiausios energetikos sektoriaus temos:
🔹 Infrastruktūros atsparumas ir rizikų valdymas. Aptartos neseniai audros sukeltos pasekmės elektros skirstomajam tinklui. Identifikuotas poreikis kabeliuoti 6000 km elektros tinklo – tai padidintų patikimumą 200 tūkst. vartotojų. Ministras pasidalino Ukrainoje sukaupta patirtimi apie kritinės infrastruktūros atsparumo užtikrinimą, planuojama ilgalaikė investicijų programa.
🔹 Elektros energijos kainos ir kompensavimas įmonėms. Diskutuota apie kompensacijų galimybes energijai imlioms įmonėms, remiantis kitų ES šalių patirtimi bei LR Prezidentūros iniciatyva. LPK akcentavo VIAP tarifo dydžio aktualumą energijai imliai pramonei.
🔹 AEI, elektros tinklų plėtra ir gaminantys vartotojai. Aptartos energetinės salos (planuojami teisės aktų papildymai), elektros kaupimo sistemų plėtros galimybės bei iššūkiai, taip pat gaminančių vartotojų reguliavimo tvarumas ir jūrinių vėjo parkų situacija.
🔹 Šilumos sektorius. Kalbėta apie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų efektyvesnį panaudojimą, naujų vartotojų prijungimą, šilumos siurblių integravimą ir kainodaros svarbą.

LPK dėkoja Energetikos ministerijos vadovybei už konstruktyvų ir dalykišką susitikimą.

🤝 LPK Agromaisto ir bioekonomikos komiteto nariai susitiko su žemės ūkio ministruLietuvos pramonininkų konfederacijos (L...
26/08/2026

🤝 LPK Agromaisto ir bioekonomikos komiteto nariai susitiko su žemės ūkio ministru

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Agromaisto ir bioekonomikos komiteto nariai kartu su kitų verslo organizacijų atstovais susitiko su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Aptarti verslui aktualiausi klausimai, susiję su agromaisto sektoriaus konkurencingumu, investicine aplinka ir nacionaliniu saugumu.

Pagrindinės LPK keltos temos:

🔹 Maisto perdirbimo pramonės konkurencingumo stiprinimas. Sektoriaus poreikis investicijoms viršija 370 mln. Eur, todėl BŽŪP, NPP ir NRPP priemonėse būtina numatyti pakankamą finansavimą perdirbimo įmonių modernizavimui.

🔹 Maisto ir pašarų gamybos užtikrinimas krizės ir mobilizacijos sąlygomis. Aptartas poreikis aiškiai apibrėžti prioritetinį energijos išteklių tiekimą strategiškai svarbioms maisto bei pašarų gamybos įmonėms ir gyvulininkystės kompleksams.

🔹 Investicijų skatinimas pirminėje gamyboje. Diskutuota dėl „žaliojo koridoriaus“ taikymo stambiems investiciniams projektams, siekiant išvengti investicijų nutekėjimo į kitas valstybes dėl sudėtingų leidimų procedūrų.

Ministras pristatė ir savo 2026–2029 m. prioritetus verslo bendruomenei: kooperacijos bei trumpųjų tiekimo grandinių plėtrą, naują investicinę paramą aukštos pridėtinės vertės gamybai, eksporto skatinimą ir administracinės naštos mažinimą. Veiksmų planui įgyvendinti 2027–2029 m. numatyta apie 1,08 mlrd. Eur papildomo finansavimo.

LPK dėkoja ministrui už konstruktyvų dialogą ir tikisi tolesnio bendradarbiavimo sprendžiant verslui ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui aktualius klausimus.

Nuotraukos - BNS

Mokesčių sistema verslui turi būti ne tik aiški teisės aktuose, bet ir paprastai pritaikoma praktikoje.LPK bendruomenė s...
26/08/2026

Mokesčių sistema verslui turi būti ne tik aiški teisės aktuose, bet ir paprastai pritaikoma praktikoje.

LPK bendruomenė susitiko su naujai paskirtu VMI vadovu Martynu Endrijaičiu aptarti klausimų, su kuriais įmonės susiduria kasdien – nuo investicijų skatinimo ir mokesčių lengvatų taikymo iki kontrolės, konsultavimo bei administracinės naštos mažinimo.

Vienas svarbiausių diskusijos akcentų – reinvestuojamo pelno paskata neturi virsti nauja administracine našta. Verslas jau dabar susiduria su situacijomis, kai investicinio projekto ar MTEP lengvatos taikymas reikalauja daug papildomo pagrindimo, konsultantų ir ilgo derinimo. Sutarta, kad reikia daugiau aiškių praktinių pavyzdžių, tikslesnių instrukcijų ir tiesioginio dialogo su verslu.

Ne mažiau svarbus klausimas – kontrolės taiklumas. LPK pozicija aiški: VMI resursai pirmiausia turi būti nukreipti ten, kur realiai egzistuoja šešėlio ir mokesčių vengimo rizika, o sąžiningai deklaruojančiam ir mokesčius mokančiam verslui administracinė našta turi mažėti. Susitikime sutarta ieškoti formato, kaip verslas galėtų saugiai dalytis su VMI informacija apie pastebimas šešėlinės veiklos rizikas.

Susitikimo rezultatas – ne tik apsikeitimas pozicijomis. Sutarta siekti reguliarių VMI ir verslo susitikimų, stiprinti dialogą regionuose ir kartu ieškoti sprendimų, kad mokesčių administravimas būtų paprastesnis, aiškesnis ir labiau orientuotas į realias rizikas.

Besibaiginėjanti vasara LPK komandai buvo ypatinga dar ir dėl to, kad kartu su mumis ją praleido praktiką pas mus atliku...
18/08/2026

Besibaiginėjanti vasara LPK komandai buvo ypatinga dar ir dėl to, kad kartu su mumis ją praleido praktiką pas mus atlikusi šaunioji Ugnė 💚

Ypač smagu, kad tai nebuvo privalomoji jos studijų praktika. Ugnė tiesiog kurį laiką domėjosi LPK veikla ir nusprendė parašyti mums – kad įdomu, kad norėtų prisijungti, geriau pažinti organizacijos darbą ir pasisemti patirties.

Dabar (nors ir labai nenoriai 🥹) Ugnę, jai dėkodami ir linkėdami visokeriopos sėkmės, išlydime atgal į Stockholm School of Economics, kur ji tęs ekonomikos studijas.

Labai tikimės dar ne kartą susitikti!

O jeigu ir jus domintų praktika LPK, kviečiame atsiųsti motyvacinį laišką el. paštu [email protected].

Gynybos pajėgumai prasideda nuo žmonių, kurie išmano realius poreikius, o stipri gynybos pramonė – nuo gebėjimo šias žin...
14/08/2026

Gynybos pajėgumai prasideda nuo žmonių, kurie išmano realius poreikius, o stipri gynybos pramonė – nuo gebėjimo šias žinias paversti Lietuvoje kuriamais sprendimais.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė naujoms karinio kontrmobilumo priemonėms – numatomi konkretūs inžineriniai ir infrastruktūros sprendimai, o Nacionalinės gynybos pramonės plėtros darbo grupėje dar kartą akcentuotas siekis į jų vystymo ir tiekimo grandines kuo plačiau įtraukti Lietuvos įmones.

LPK požiūriu, tai ypač svarbu: augančios gynybos investicijos turi ne tik stiprinti šalies saugumą, bet ir kuo didesne dalimi virsti Lietuvoje kuriama ekonomine verte – užsakymais mūsų įmonėms, naujomis technologijomis, kompetencijomis ir gamybiniais pajėgumais.

Tam reikia žmonių, kurie išmano realius kariuomenės poreikius ir kartu gali padėti verslui suprasti, kur ir kaip jo kompetencijos gali būti panaudotos.

Todėl džiaugiamės galėdami pristatyti atsargos pulkininką leitenantą Arnoldą Anelauską, kuris nuo šiol eis LPK narės – Asociacija „Karo palikimo grėsmės prevencija“ – vykdančiojo direktoriaus pareigas.

Lietuvos kariuomenėje jis tarnavo įvairiose karo inžinerijos pareigose ir sukaupė vertingos patirties inžinerinių statinių panaudojimo, infrastruktūros bei išminavimo srityse.

💬„Tokia patirtis ir žinios bus labai vertingos siekiant plėsti Lietuvos įmonių veiklą gynybos srityje ir diegti pažangiausias išmaniąsias technologijas“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

LPK bendruomenės vertė – vienoje vietoje telkti pramonės, technologijų ir saugumo kompetencijas, kad Lietuvos įmonės galėtų aktyviau dalyvauti čia įgyvendinamuose gynybos projektuose ir kartu stiprinti savo pozicijas NATO bei ES tiekimo grandinėse.

📈 Infliacija vartotojams – 5,9 proc. Gamintojų kainų augimas – jau 11,5 proc.Šis atotrūkis siunčia signalą – rudenį kain...
12/08/2026

📈 Infliacija vartotojams – 5,9 proc. Gamintojų kainų augimas – jau 11,5 proc.

Šis atotrūkis siunčia signalą – rudenį kainų spaudimas gali išlikti aukštas arba dar padidėti.

Liepos duomenimis, Lietuvos gamintojų parduodamos pramonės produkcijos kainos per metus išaugo 11,5 proc., o Lietuvos rinkoje parduodamos produkcijos – net 12,9 proc. Net ir atmetus rafinuotus naftos produktus, augimas siekė 7,5 proc.

Tai nereiškia, kad 11,5 proc. gamintojų kainų augimas automatiškai virs tokio pat dydžio infliacija parduotuvėse. Tačiau šis skirtumas savaime taip pat neišnyks. Jis turi būti kažkur absorbuotas.
Tačiau kuo ilgiau šis atotrūkis išliks, tuo didesnė rizika, kad kainų spaudimą pajus ir pirkėjai.

💬 „ Turime savotišką infliacijos „vamzdyną“: jo gale vartotojas šiandien mato 5,9 proc. kainų augimą, tačiau aukščiau grandinėje gamintojų kainų augimas jau yra dviženklis. Ne visas šis spaudimas pasieks vartotoją, tačiau būtų rizikinga tikėtis, kad jis tiesiog išnyks. Todėl ruduo gali būti gerokai mažiau ramus, nei norėtume. Jei reikšminga šiandien gamybos grandinėje susikaupusio kainų spaudimo dalis persikels į galutines kainas, infliacija gali ne tik išlikti aukšta, bet ir dar paspartėti. Jei nepersikels – didesnę jos dalį turės absorbuoti pati tiekimo grandinė “, – sako LPK ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.

💬 „Artimiausių mėnesių ekonominės politikos principas turėtų būti labai paprastas – valstybė bent jau neturi pati papildomai kurti infliacijos. Todėl priimant sprendimus dėl mokesčių, reguliuojamų tarifų, energetikos, darbo kaštų ar naujų administracinių reikalavimų būtina vertinti ir jų poveikį kainoms. Kai Lietuva jau yra tarp didžiausią infliaciją turinčių ES valstybių, o gamintojų kainos kyla dviženkliu tempu, kiekvienas papildomas sąnaudų didinimas gali tapti dar vienu impulsu kainų augimui“, – pažymi LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.

Pasak LPK generalinės direktorės, ilgalaikis atsakymas taip pat aiškus – produktyvumo ir konkurencingumo didinimas, leidžiantis absorbuoti augančias sąnaudas.

Address

Vilniaus Gatvė 31
Vilnius
LT-LT-03161

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 17:00

Telephone

+37052431067

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos pramonininkų konfederacija posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Lietuvos pramonininkų konfederacija:

Shortcuts

Share