Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacija LPK vienija 50 šakinių, 8 regionines asociacijas ir 30 neasocijuotų narių, apjungiančius pagrindines pramonės šakas ir Lietuvoje gaminamą produkciją.

LPK nariai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą.

⛵ Prasidėjo paraiškų teikimas Finansų ministerijos inicijuotam konkursui „Europos burės 2026“. Jo metu renkami ryškiausi...
01/06/2026

⛵ Prasidėjo paraiškų teikimas Finansų ministerijos inicijuotam konkursui „Europos burės 2026“. Jo metu renkami ryškiausi ES fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuoti projektai.

Konkursas kviečia organizacijas ir institucijas pasidalinti sėkmės istorijomis bei parodyti, kokį poveikį jų iniciatyvos sukūrė žmonėms, bendruomenėms ir valstybei.

Paraiškų laukiama 👉 iki liepos 20 d.

Daugiau informacijos apie projektą ir galimybes – nuorodos komentare.

Šiandien Lietuvoje – dar vienas Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo gynybos pramonėje žingsnis.Vilniuje oficialiai pri...
29/05/2026

Šiandien Lietuvoje – dar vienas Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo gynybos pramonėje žingsnis.

Vilniuje oficialiai pristatyta Ukrainos metalo ieškiklių „Trembita“ surinkimo, testavimo ir sertifikavimo bazė, kurią vysto Lietuvos įmonė „Nordic EOD“ (prekės ženklas „NORD STRIKE“) kartu su Ukrainos partneriais – pažangių Ukrainos gynybos technologijų gamintoju „Active Alliance LLC“. Projektas prisidės prie efektyvesnio išminavimo, stiprins Europos gynybos pramonės pajėgumus ir užtikrins svarbių technologijų prieinamumą ES rinkoje.

Nors šiuo metu projektas pradedamas kaip tikslinė ieškiklių surinkimo iniciatyva, jo augimo perspektyvos itin reikšmingos. Esant partnerystei tarp viešojo ir privataus sektoriaus, projektas gali tapti rimtu gynybos pramonės mazgu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Džiaugiamės, projektą įgyvendinanti įmonė „NORD STRIKE“ priklauso Lietuvos pramonininkų konfederacijos narei – Asociacija „Karo palikimo grėsmės prevencija“.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius atidarymo renginyje pabrėžė:
💬„Tai ne tik tiesioginė ekonominė nauda Lietuvai, bet ir realus indėlis į abiejų šalių praktinį bendradarbiavimą gynybos pramonėje. Gynybos sektoriaus augimas Lietuvoje kuria darbo vietas, pritraukia technologinę kompetenciją ir stiprina šalies pramoninį potencialą – būtent tokių projektų mums šiandien reikia.“

Nuo transporto koridorių iki dirbtinio intelekto – Lietuvos ir Kazachstano verslo dialoge šiandien vis daugiau praktinių...
28/05/2026

Nuo transporto koridorių iki dirbtinio intelekto – Lietuvos ir Kazachstano verslo dialoge šiandien vis daugiau praktinių temų ir konkrečių galimybių.

LPK Lietuvos–Kazachstano verslo tarybos iniciatyva Kazachstano Ambasada Lietuvoje / Embassy of Kazakhstan to Lithuania ambasadoje Vilniuje surengtame susitikime su Kazachstano ambasadoriumi Lietuvoje Timuru Urazaevu aptartos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos, transporto ir logistikos klausimai, pramoninė kooperacija, skaitmenizavimas bei DI sprendimų potencialas.

Susitikime dalyvavo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius LPK Lietuvos–Kazachstano verslo tarybos pirmininkas Romas Austinskas bei Lietuvos transporto, logistikos ir tarptautinės prekybos įmonių atstovai – tarp jų „Girteka Transport“, „Bunasta“, „MC Mobility Consultants“, „Autopaslauga“, „Šturvalas“/„TL Nika Group“, „Vilteda“, „TM Trade LT“ ir kitos įmonės.

Vienas svarbiausių diskusijos akcentų – Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas, kurio reikšmė jungiant Europos ir Azijos rinkas sparčiai auga. Kazachstano ambasadorius pristatė vykdomą infrastruktūros modernizavimą, jūrinio segmento plėtrą bei transporto procedūrų skaitmenizavimą. Pažymėta, kad per penkerius metus krovinių srautai šiuo maršrutu išaugo daugiau nei penkis kartus.

V. Janulevičius akcentavo, kad Lietuvos verslui svarbus stabilus, prognozuojamas ir praktiškai veikiantis bendradarbiavimo mechanizmas – nuo logistikos iki investicinių projektų bei pramoninio perdirbimo iniciatyvų. Tuo metu R. Austinskas pabrėžė, kad tvariems dvišaliams verslo ryšiams būtini ne tik aktyvūs įmonių kontaktai, bet ir nuoseklus institucinis dialogas.

Diskusijose taip pat aptartos naujos bendradarbiavimo kryptys kritinių medžiagų, retųjų žemių elementų, skaitmeninės ekonomikos ir dirbtinio intelekto srityse. Lietuvos verslas pakviestas bendradarbiauti ir tarptautinio DI centro „Alem.AI“ platformoje.
Susitikimo dalyviai sutarė tęsti praktinį dialogą, padėti surasti naujus ir stiprinti tiesioginius verslo kontaktus, kurie padėtų kurti tvaresnes tiekimo grandines bei atvertų daugiau galimybių abiejų šalių įmonėms.

🩺 Kviečiame dalyvauti mokymuose „Dirbtinis intelektas medicinoje: reguliavimas, atitiktis ir aukštos rizikos DI sprendim...
28/05/2026

🩺 Kviečiame dalyvauti mokymuose „Dirbtinis intelektas medicinoje: reguliavimas, atitiktis ir aukštos rizikos DI sprendimų valdymas“

Mokymai skirti sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, medicinos technologijų kūrėjams, skaitmeninės sveikatos sprendimų tiekėjams, klinikinių procesų vadovams, IT, atitikties, duomenų apsaugos, rizikų valdymo ir kokybės užtikrinimo specialistams bei startuoliams, kuriantiems DI sprendimus medicinoje.

📌 Mokymų temos:
• DI medicinoje: diagnostika, gydymas, klinikiniai procesai
• Aukštos rizikos DI sistemų reguliavimas pagal AI Act
• AI Act, MDR ir GDPR sąsajos
• Duomenų, dokumentacijos, skaidrumo ir žmogaus priežiūros reikalavimai
• Atitikties ir procesų valdymo modeliai sveikatos organizacijose
• Praktinis DI atitikties ir rizikų valdymo plano rengimas

Mokymų dalyviai sužinos, kaip užtikrinti saugų, teisėtą ir patikimą DI sprendimų taikymą diagnostikoje, gydymo planavime ir klinikiniuose procesuose, suderinant technologines inovacijas su pacientų sauga bei reguliaciniais reikalavimais.

🎓 Lektorė – dr. Neringa Gaubienė.

👉 Daugiau informacijos ir registracija: nuoroda komentare.

Iniciatyvą „InoMokymai“ kartu su partneriais plėtoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir partneriai.

Kaip pastebi LPK atstovas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESC - European Economic and Social Committ...
27/05/2026

Kaip pastebi LPK atstovas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESC - European Economic and Social Committee) Eitvydas Bajarūnas, Europa ilgą laiką į dronus žiūrėjo gana fragmentiškai – daugiau kaip į civilinės aviacijos, sertifikavimo ar reguliavimo klausimą. Tačiau šį pavasarį Europos Komisija pristatė „Veiksmų planą dėl dronų ir kovos su dronais saugumo“ („Action Plan on Drone and Counter-Drone Security“), kuris rodo aiškų lūžį.

💬„Dronai čia pirmą kartą vertinami visaapimančiai – kaip saugumo, gynybos, technologijų ir pramonės politikos klausimas. Svarbu ir tai, kad dokumentas dronus vertina ir kaip modernios ekonomikos dalį. Jie juk jau dabar naudojami energetikoje, logistikoje, transporte, žemės ūkyje ir infrastruktūros priežiūroje. Tačiau kartu tie patys dronai gali būti naudojami prieš Europą – oro erdvės pažeidimams, energetikos objektų stebėjimui ar hibridinėms operacijoms. Todėl Komisija kalba apie modelį, kuriame civilinė ir karinė logika pradeda jungtis į vieną sistemą", – pažymi E. Bajarūnas.

Tačiau, pasak LPK atstovo, pats dokumentas kartu atskleidžia ir Europos silpnybes – fragmentaciją tarp valstybių, lėtus viešuosius pirkimus, skirtingus standartus ir priklausomybę nuo neeuropinių tiekimo grandinių. Todėl pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar Europa iš tikrųjų pereina nuo reguliavimo prie realios gamybos ir pajėgumų kūrimo? Nes šiandien dronų karuose laimi tie, kurie geba greičiau gaminti, greičiau adaptuotis ir greičiau integruoti naujas sistemas.

💬„Lietuvai visa ši diskusija gali tapti viena didžiausių gynybos pramonės galimybių nuo įstojimo į ES ir NATO. Ateities konkurencija vyks ne vien dėl pačių dronų gamybos, o dėl gebėjimo greitai integruoti technologijas, duomenis ir sprendimų priėmimą į vieną sistemą. Lietuva čia turi vieną akivaizdų pranašumą. Baltijos jūra, NATO rytinis flangas, energetikos infrastruktūra, GPS trikdžiai ir hibridinės grėsmės jau šiandien kuria labai praktinį poreikį dronų ir anti-droniniams sprendimams.

Lietuva taip pat turi stiprų IT, lazerių ir kibernetinio saugumo sektorių, o Lietuvos įmonės jau šiandien kuria dronus ir anti-droninius sprendimus. Todėl Baltijos regionas natūraliai gali tapti viena svarbiausių Europos erdvių naujų technologijų testavimui bei eksperimentavimui.

Tačiau svarbiausia čia bus greitis. Rinka formuojasi dabar. Jei Lietuva pavėluos, po kelių metų galime likti tik importuotojos vaidmenyje. Todėl naujasis Europos Komisijos veiksmų planas Lietuvai yra ne tik saugumo, bet ir ekonominė, pramonė bei technologinė galimybė, kuria turime pasinaudoti", – pažymi E. Bajarūnas.

🔗Nuoroda į visą tekstą – komentare.

BusinessEurope prezidentų tarybos Dubline paraštėse, kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių verslo konfederacijomis susitiko...
26/05/2026

BusinessEurope prezidentų tarybos Dubline paraštėse, kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių verslo konfederacijomis susitikome aptarti bendros regioninės verslo žinutės NB8 vyriausybiniam formatui, kuris vyks Taline birželio 9 d.

Mūsų regionas šiandien yra ne tik ekonomiškai stiprus ir itin atviras pasaulinei prekybai – jis taip pat tampa vis svarbesnis Europos konkurencingumui, atsparumui ir saugumui. NB8 ekonomikos kartu sudaro apie dešimtadalį visos ES ekonomikos, o stiprios skaitmeninės kompetencijos, inovatyvios įmonės ir strateginė geografinė padėtis suteikia regionui išskirtinį potencialą lyderystei Europoje.

Šiuo metu bendroje regioninėje pozicijoje koncentruojamės į tris esmines kryptis:
👉 pasirengimo krizėms ir atsparumo stiprinimą;
👉 stipresnes kapitalo rinkas;
👉 spartesnę Šiaurės ir Baltijos šalių skaitmeninę bei infrastruktūros integraciją.

Vis labiau neapibrėžtoje geopolitinėje ir ekonominėje aplinkoje būtent glaudesnis regioninis bendradarbiavimas, atviros rinkos, stiprus verslas ir investicijoms palankios sąlygos gali tapti Europos atsparumo ir ilgalaikio augimo pagrindu.

Šiaurės ir Baltijos regionas turi galimybę tapti pavyzdžiu Europai, kaip konkurencingumas, pasirengimas ir regioninė integracija gali sustiprinti vieni kitus.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius jubiliejiniuose lrytas.lt „Verslo genas“ apdovanojimuose įvertintas specialia nom...
25/05/2026

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius jubiliejiniuose lrytas.lt „Verslo genas“ apdovanojimuose įvertintas specialia nominacija „Žmogus, kuris šviečia“.

Apdovanojimas skirtas už lyderystę, indėlį į Lietuvos verslo augimą bei gebėjimą savo veikla įkvėpti kitus kurti pažangią, atsakingą ir modernią Lietuvą.

💬„Norime apdovanoti žmogų, kuris šviečia ekonomikoje. Šis žmogus pasakė, kad matomi regionai pritraukia verslus, darbo vietas. O mes kaip portalas stengiamės nušviesi šiuos žmones ir verslus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius – žmogus, kurio indėlis verslui, regionams yra nenuginčijamas“, – apdovanojimų ceremonijoje pažymėjo lrytas.lt atstovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė.

Tai įvertinimas už nuoseklų darbą stiprinant Lietuvos konkurencingumą, pramonę ir verslo bendruomenės balsą tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

Sveikiname ir dėkojame už lyderystę! 👏

Penktadienį Dubline vykusiame europinės verslo organizacijos „BusinessEurope“ prezidentų tarybos susitikime oficialiai p...
25/05/2026

Penktadienį Dubline vykusiame europinės verslo organizacijos „BusinessEurope“ prezidentų tarybos susitikime oficialiai patvirtintas naujasis „BusinessEurope“ prezidentas – Maciej Witucki, kadenciją baigęs Lenkijos verslo konfederacijos „Lewiatan“ prezidentas. Pareigas jis pradės eiti nuo liepos 1 dienos. Tai istorinis momentas – pirmą kartą didžiausiai Europos verslo organizacijai vadovaus atstovas iš Vidurio ir Rytų Europos regiono.

👉Kartu nuo liepos 1 dienos „BusinessEurope“ viceprezidentu taps ir LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius. Tai reikšmingas Lietuvos verslo atstovavimo sustiprėjimas europiniu lygiu artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

LPK prezidentas V. Janulevičius susitikime pabrėžė, kad šiuo metu Europai reikia ne tik ekonominės, bet ir strateginės lyderystės:

💬„Vidurio ir Rytų Europa saugumo, energetikos ir pramonės ryšį suprato gerokai anksčiau nei dalis Vakarų Europos. Regionui, esančiam prie NATO rytinės sienos, gynybos pramonė nėra tik ekonomikos ar investicijų klausimas. Tai – išgyvenimo klausimas. Todėl labai svarbu, kad „BusinessEurope“ šiame etape vadovaus žmogus iš regiono, kuris puikiai supranta konkurencingumo, pramonės ir saugumo sąsajas.“

Šis sprendimas priimtas Europai išgyvenant vieną sudėtingiausių etapų per pastaruosius dešimtmečius. „BusinessEurope“ Dubline priimtoje deklaracijoje aiškiai įvardyta, kad Europos atsparumas toliau yra testuojamas karo prie jos sienų, energetinių iššūkių ir didėjančios geopolitinės įtampos.

Pastarieji metai parodė, kad Europa nebegali atskirti:

✔️ konkurencingumo nuo saugumo,
✔️ energetikos nuo geopolitikos,
✔️ pramonės nuo strateginio atsparumo.

Europa šiandien skubiai siekia atkurti tai, kas ilgą laiką buvo laikoma savaime suprantamu dalyku:
▪️ gamybinius pajėgumus,
▪️ energetinį saugumą,
▪️ kritinių žaliavų tiekimą,
▪️ technologinį savarankiškumą,
▪️ gynybos pramonės potencialą.

„BusinessEurope“ Dubline priimtoje deklaracijoje ES lyderiai raginami spartinti reguliacinės naštos mažinimą, stiprinti bendrąją rinką, mažinti energijos kainas, skatinti investicijas bei inovacijas ir stiprinti Europos saugumą bei atsparumą.

Savo kalboje Maciej Witucki akcentavo, kad konkurencingumas šiandien nėra vien ekonominis terminas. Tai klausimas apie Europos gebėjimą išlaikyti darbo vietas, investicijas, inovacijas, technologinį pajėgumą bei ekonominį ir politinį svorį pasaulyje.

💬„Europa šiandien dalyvauja išgyvenimo varžybose dėl kapitalo, technologijų, energijos, gamybos pajėgumų ir gebėjimo greitai priimti sprendimus. Todėl „BusinessEurope“ vadovybės pokytis šiuo metu turi labai praktinę reikšmę visai Europos pramonei“, – sakė V. Janulevičius.

LPK taip pat dėkoja kadenciją baigiančiam „BusinessEurope“ prezidentui Fredrik Persson už lyderystę pastaraisiais metais. Jo vadovavimo laikotarpiu konkurencingumo, investicijų, pramonės stiprinimo ir Europos ekonominio saugumo klausimai tapo vienomis svarbiausių visos Europos verslo darbotvarkės temų.

💚LPK dėkoja Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje / Embassy of Lithuania in Ireland ambasadoriui Airijoje Jonui Grinevičiui ir visam ambasados kolektyvui už bendradarbiavimą bei prasmingas diskusijas Dubline rengiantis pirmininkavimui ir būsimoms Europos pramonės bei konkurencingumo diskusijoms.

🔜Istorinis pokytis „BusinessEurope“ vadovybėje simboliškai sutampa ir su augančiu Lietuvos vaidmeniu europinėje verslo darbotvarkėje. Jau šių metų pabaigoje Vilniuje rinksis verslo organizacijų prezidentai iš visos Europos – Lietuva taps „BusinessEurope“ prezidentų tarybos susitikimo šeimininke!

🔗Nuoroda į Dublino deklaraciją – komentare.

Tinklalaidės politika.lt pokalbyje su Edmundu Jakilaičiu ir „Citadele“ banko vyriausiuoju ekonomistu Aleksandru Izgorodi...
18/05/2026

Tinklalaidės politika.lt pokalbyje su Edmundu Jakilaičiu ir „Citadele“ banko vyriausiuoju ekonomistu Aleksandru Izgorodinu LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad pokyčiai Europos pramonėje ir investicijų rinkoje – jau matomi.

💬„Tik pirmo žvilgsnio dalis rodiklių atrodo stabiliai – eksportas kai kur auga, gamyba laikosi lyg ir puikiai. Tačiau iš tiesu vis daugiau įmonių dirba ne pagal paklausą, o pagal tiekimo riziką. Įmonės kaupia žaliavas ir gamina „į sandėlį“, nes tikisi galimų energetikos ir logistikos sutrikimų. Tai trumpam palaiko gamybos apimtis, tačiau kartu rodo, kad verslas ruošiasi sudėtingesniam laikotarpiui ir gamyba vis dažniau planuojama pagal galimus sutrikimus, o ne pagal realius užsakymus“, – sako LPK prezidentas.

Tuo pat metu investicijos regione vis dažniau renkasi ne mažiausius mokesčius, o mažiausią riziką.

💬„Lenkija didina infrastruktūros išlaidas, plečia gynybos sektorių ir aktyviai siūlo sąlygas gamybos investicijoms. Lietuvos įmonės gauna pasiūlymus kurtis kaimyninėse laisvosiose ekonominėse zonose, kur siūlomas pigesnis finansavimas ir subsidijos. O tuo metu Lietuvoje kapitalo kaina išlieka aukšta, o daliai įmonių dalis investicinių projektų tampa ekonomiškai nebepakeliami. Todėl labai svarbu, kad pradeda veikti pirmosios ILTE priemonės verslui. Dalis investicijų šiandien pralaimimos ne dėl mokesčių, o dėl sugaištamo laiko. Laiko gauti leidimus, paskolas, prisitaikyti prie mokesčių sistemos“, – pažymi V. Janulevičius.

💬„Šiandien dalies plastikų ir su nafta susijusių žaliavų kainos Europoje jau pakilusios apie 60 proc., o Lietuvos įmonės obligacijas tarptautinėse rinkose dažnai skolinasi už 8–11 proc., kai EURIBOR siekia apie 2,5 proc. Tuo pat metu kaimyninės valstybės siūlo subsidijas, pigesnį finansavimą ir infrastruktūrą investicijoms. Tokioje aplinkoje reikia kalbėti ne apie didesnį ar mažesnį perskirstymą, bet apie tai, kur po penkerių metų stovės naujos gamyklos, kur bus kuriamos darbo vietos ir kur liks mokesčiai“, – sako LPK prezidentas.

Artimiausiais metais konkurencingumą lems:
➡️energijos tiekimo saugumas ir kaina;
➡️kapitalo kaina;
➡️infrastruktūros greitis;
➡️investicinės paskatos;
➡️valstybės gebėjimas greitai priimti sprendimus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija registravo keturis įstatymų pakeitimų projektus, skirtus investicinei aplinkai, duom...
18/05/2026

Ekonomikos ir inovacijų ministerija registravo keturis įstatymų pakeitimų projektus, skirtus investicinei aplinkai, duomenų ekonomikai ir kapitalo rinkai.

Vertiname tai kaip pozityvų signalą, kad valstybė supranta: šiandien šalys konkuruoja ne tik mokesčiais, bet ir sprendimų greičiu, reguliacinio stabilumo kokybe bei gebėjimu kurti inovacijoms palankią aplinką.

Kaip pažymi LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė, bene didžiausią praktinę reikšmę trumpuoju laikotarpiu verslas mato Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimuose.

💬„Lietuva regioninėje konkurencijoje dėl stambių investicijų konkuruoja su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, todėl greitesnės žemės suteikimo procedūros ir lankstesnės sąlygos investuotojams gali tapti realiu pranašumu. Ypač svarbu, kad daugiau dėmesio skiriama regionams – tai gali padėti pritraukti aukštos pridėtinės vertės projektus ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į mažesnes savivaldybes. Verslui itin svarbu, kad investiciniai projektai nebūtų stabdomi dėl ilgų administracinių procedūrų. Tarptautiniai investuotojai sprendimus priima labai greitai, todėl valstybės gebėjimas operatyviai pasiūlyti infrastruktūrą, žemę ir aiškias taisykles šiandien tampa vienu svarbiausių konkurencingumo kriterijų“, – sako R. Radavičienė.

Srategiškai svarbūs ir pakeitimai, susiję su ES Duomenų aktu bei daugiabalsių akcijų įteisinimu. Aiškesnis duomenų reguliavimas gali paskatinti verslą daugiau investuoti į skaitmeninius sprendimus, DI ir inovacijas, o daugiabalsės akcijos būtų svarbus signalas augančioms technologijų įmonėms ir startuoliams, kurių steigėjai dažnai siekia pritraukti kapitalo neprarasdami kontrolės. Tokia praktika plačiai taikoma brandžiose kapitalo rinkose, todėl jos atsiradimas Lietuvoje gali padidinti šalies patrauklumą startuoliams ir augančioms bendrovėms.

💬„Jei reikėtų išskirti vieną svarbiausią kryptį, šiandien verslas labiausiai akcentuotų investicinės aplinkos gerinimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje visi trys paketai yra susiję. Moderni ekonomika nebegali augti ir be kapitalo rinkos plėtros bei duomenų ekonomikos“, – sako R. Radavičienė.

Labai tikimės, kad po įstatymų priėmimo seks ir nuoseklus jų įgyvendinimas praktikoje. Vien reguliavimo pakeitimų neužtenka – labai svarbu, kad institucijos gebėtų veikti greitai, koordinuotai ir prognozuojamai. Būtent tai investuotojai šiandien vertina labiausiai.

🔗Nuoroda į visą Verslo žinios straipsnį – komentare.

Address

Vilniaus Gatvė 31
Vilnius
LT-LT-03161

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 17:00

Telephone

+37052431067

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos pramonininkų konfederacija posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Lietuvos pramonininkų konfederacija:

Share