Žaliųjų finansų institutas

Žaliųjų finansų institutas Žaliųjų finansų žinių ir kompetencijų centras.

🌱 Žalioji transformacija kainuoja. Bet kaip šie kaštai pasiskirstys tarp valstybės, verslo ir visuomenės? Ar tvarūs spre...
25/08/2026

🌱 Žalioji transformacija kainuoja. Bet kaip šie kaštai pasiskirstys tarp valstybės, verslo ir visuomenės? Ar tvarūs sprendimai gali būti prieinami visiems?

Apie tai jau šį šeštadienį kalbėsime mūsų inicijuojamoje diskusijoje Kas iš tikrųjų sumokės už žaliąją transformaciją?“ su ekspertais.

📅 Rugpjūčio 29 d. 11 val. „Būtent!“ diskusijų festivalyje.
🎟️ Renginys nemokamas.

21/08/2026

🥕 Ką klimato kaita reiškia mūsų daržams?

Šios vasaros orai dar kartą primena, kad žemės ūkiui tenka susidurti su vis didesniais svyravimais. Vienur netrūksta lietaus, kitur augalus alina sausra, o karščius keičia stiprios liūtys.

Tai nėra vien ūkininkų problema. 2025 m. Lietuvoje ekstremalūs klimato reiškiniai sunaikino apie 7 390 hektarų sodų ir uogynų arba beveik penktadalį Vilniaus miesto teritorijos, o tiesioginiai nuostoliai siekė 14,9 mln. eurų.

Kai augalams trūksta drėgmės arba juos užklumpa liūtys, mažėja derlius, prastėja jo kokybė, o ūkininkams tenka patirti didesnes išlaidas. Tai gali turėti įtakos ir tam tikrų vaisių, daržovių ar kitų žemės ūkio produktų pasiūlai bei kainoms.

Todėl klimato kaita šiandien yra ne tik aplinkosaugos, bet ir maisto bei ekonomikos klausimas. Kuo dažniau susiduriame su ekstremaliais orais, tuo svarbiau ieškoti būdų ūkiams prisitaikyti – efektyviau naudoti vandenį, saugoti dirvožemį ir investuoti į atsparesnes ūkininkavimo praktikas. 🌱

♻️ Žiedinė ekonomika – ne tik apie tvarumą. Tai apie tai, kaip iš turimų išteklių sukurti daugiau vertės.Žaliavos brangs...
20/08/2026

♻️ Žiedinė ekonomika – ne tik apie tvarumą. Tai apie tai, kaip iš turimų išteklių sukurti daugiau vertės.

Žaliavos brangsta, tiekimo grandinės stringa, o nauji reikalavimai keičia tai, kaip verslas dirba ir planuoja ateitį. Todėl žiedinė ekonomika vis dažniau tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir verslo konkurencingumo klausimu.

Konferencija „Investicijos žalesnei ateičiai“ kalbėsime apie tai, kaip pokyčius paversti realiais sprendimais:
🔄 atliekas – naujomis žaliavomis;
⚡ perteklinę šilumą – energijos šaltiniu;
📦 panaudotas medžiagas – naujų produktų pagrindu;
📈 žiedinius verslo modelius – naujomis augimo galimybėmis.

Kartu su ekspertais iš Lietuvos ir Skandinavijos ieškosime atsakymų, kaip išteklius naudoti išmaniau ir kurti daugiau vertės – verslui, visuomenei ir ekonomikai.

Programa ir registracija į renginį – nuorodoje komentare. Renginys nemokamas.

🌱 Ieškote idėjų, kaip tvarumą paversti kasdienybės dalimi?Rugpjūčio 23 d. Vilniaus Katedros aikštėje vyks „Augalyn Fest“...
18/08/2026

🌱 Ieškote idėjų, kaip tvarumą paversti kasdienybės dalimi?

Rugpjūčio 23 d. Vilniaus Katedros aikštėje vyks „Augalyn Fest“ – nemokamas festivalis, kviečiantis atrasti augalinį maistą, sužinoti daugiau apie sveiką gyvenseną ir praleisti dieną su šeima ar draugais.

Lankytojų lauks:
🌿 diskusijos apie mitybą ir maisto pasirinkimus;
🎶 koncertai;
👨‍👩‍👧‍👦 veiklos visai šeimai;
🥗 augalinio maisto erdvė ir edukacijos.

Tai puiki proga išgirsti skirtingus požiūrius, atrasti naujų skonių ir pasisemti idėjų, kaip net ir nedideli kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie tvaresnės ateities.

Renginys – nemokamas. 💚

Klimato kaita ir žalioji transformacija daro įtaką verslui, vartotojų pasirinkimams ir valstybės sprendimams. Skaičiuoja...
17/08/2026

Klimato kaita ir žalioji transformacija daro įtaką verslui, vartotojų pasirinkimams ir valstybės sprendimams. Skaičiuojama, kad verslo pertvarka kainuos milijardus.

Čia kyla klausimas: kas už šiuos pokyčius sumokės? Ar kaitą galima įgyvendinti taip, kad tvarūs pasirinkimai nebūtų prabanga? Kas turėtų prisiimti didžiausią finansinę naštą?

Diskusijoje „Kas sumokės už žaliąją transformaciją?“ skirtingas pozicijas išsakys ekspertai. Ar pavyks rasti vieną atsakymą?

Užsukite rugpjūčio 29 d. nuo 11 val. į nacionalinio plėtros banko ILTE erdvę Bernardinų sode Vilniuje.

07/08/2026

Nauji mokslo metai – ar tikrai visko reikia naujo? 🎒

Artėjant rugsėjui, parduotuvių lentynos prisipildo kuprinių, penalų, sąsiuvinių ir sportinės aprangos. Tačiau ne visada nauji mokslo metai reiškia, kad viską reikia pirkti iš naujo.

Dažnai kuprinė tarnauja ne vienerius metus, išaugtą sportinę aprangą galima padovanoti jaunesniems vaikams, o dalį mokymosi priemonių – panaudoti pakartotinai. Tai ne tik padeda sutaupyti, bet ir mažina naujų produktų poreikį, o kartu – žaliavų naudojimą, gamybos metu išskiriamą CO₂ ir atliekų kiekį.

Ypatingą dėmesį verta skirti ir drabužiams. Tekstilės gamyba yra viena daugiausiai išteklių reikalaujančių pramonės šakų, todėl ilgesnis drabužių naudojimas yra vienas paprasčiausių būdų mažinti jų poveikį aplinkai.

Prieš leidžiantis apsipirkti, verta peržiūrėti, kas jau yra namuose. Aplinkai draugiškiausias pasirinkimas – ne naujas pirkinys, o dar vieni metai daiktui, kuris vis dar puikiai atlieka savo paskirtį. 🌱

O jei namuose liko mokyklinių daiktų, kurių jau nebereikia, rugpjūčio 8 d. kviečiame į mokyklinių prekių mugę „Mainytuvės“. Tai proga daiktams rasti naujus šeimininkus, o naujiems mokslo metams pasiruošti neperkant visko iš naujo.

🔗 Daugiau informacijos apie „Mainytuves“ – nuorodoje.

🌡️ Karštą dieną sulėtėjame ne tik mes. Sulėtėja ir ekonomika.Kai temperatūra viršija +30 °C, mažėja koncentracija, greič...
05/08/2026

🌡️ Karštą dieną sulėtėjame ne tik mes. Sulėtėja ir ekonomika.

Kai temperatūra viršija +30 °C, mažėja koncentracija, greičiau pavargstame, didėja klaidų tikimybė. Tai veikia ir darbo našumą.

📊 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, kiekvienas papildomas laipsnis virš +30 °C gali sumažinti darbo našumą apie 3 %, o 10 papildomų dienų per metus virš +35 °C gali sumažinti įmonių metinį produktyvumą apie 0,3 %.

Lietuvoje tai aktualu daugeliui sektorių:
🚜 ūkiams – dėl sausrų ir derliaus rizikų;
🏗️ statyboms – dėl sudėtingesnių darbo sąlygų;
🏢 verslui – dėl didesnių vėsinimo ir energijos sąnaudų;
🚚 infrastruktūrai – dėl ekstremalaus karščio poveikio transportui.

Karščio poveikis ekonomikai matuojamas ne tik temperatūros rekordais – jis atsispindi darbo našumo rodikliuose, įmonių sąnaudose ir infrastruktūros atsparume.

20/07/2026

🥕 Sezoniškumas primena paprastą dalyką – ne visada reikia toli ieškoti, kad rastume tai, kas tinka mūsų lėkštei. Dabar – metas, kai Lietuvoje galime rinktis iš gausybės šviežio derliaus: daržovės, uogos, žalumynai.

🚜 Rinkdamiesi vietinius, sezoninius produktus dažnai gauname šviežesnį maistą ir palaikome vietos ūkininkus. Be to, trumpesnės tiekimo grandinės reiškia mažiau transportavimo ir su juo susijusio poveikio aplinkai.

Ne mažiau svarbi ir kasdienė lėkštės įvairovė. Daugiau augalinio maisto – daržovių, ankštinių, kruopų, vaisių, riešutų ir sėklų – padeda subalansuoti mitybą ir kartu prisideda prie mažesnio jos poveikio aplinkai.

Darna su aplinka nėra griežtos taisyklės. Dažniausiai tai – apgalvoti, nedideli pasirinkimai: pasinaudoti tuo, kas dabar užauga, dažniau gaminti iš sezoninių produktų ir palaipsniui įtraukti daugiau augalinių patiekalų.

17/07/2026

🌡️ Karščio bangos miestuose: ar esame joms pasirengę?

Vakarų Europa ką tik išgyveno karščiausią birželį per stebėjimų istoriją – vidutinė temperatūra buvo net 3,05 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį. Klimato mokslininkai perspėja, kad karščio bangos Europoje tampa vis dažnesnės, intensyvesnės ir ilgesnės. Ši tendencija aktuali ir Lietuvai.

Prisitaikymas prie klimato kaitos – tai ne tik daugiau medžių, suteikiančių pavėsį. Miestams reikia žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros, kuri padėtų mažinti karštį, valdyti lietaus vandenį ir kurti sveikesnę gyvenamąją aplinką.

💧 Lietaus (klimato) sodai, kurie sugeria lietaus vandenį ir padeda išlaikyti drėgmę aplinkoje;
🌳 Gatvių želdiniai, parkai ir žaliosios jungtys padeda reguliuoti miesto mikroklimatą.
🏢 Žalieji stogai ir sienos mažina pastatų įkaitimą ir prisideda prie geresnės oro kokybės.
🌼 Biologinei įvairovei palankūs želdynai stiprina miesto ekosistemas ir didina jų atsparumą klimato kaitai.

Lietuvos miestams tankėjant, svarbu planuoti ne pavienius želdinius, o vientisą gamtiniais sprendimais grįstą infrastruktūrą. Tai investicija, kuri vienu metu padeda spręsti karščio, liūčių, biologinės įvairovės nykimo ir gyventojų gyvenimo kokybės iššūkius.

Karščio bangos tampa vis dažnesnės. O pasirengimas joms – vis svarbesnis.Minint ES pasaulinę klimato krizės aukų dieną, ...
15/07/2026

Karščio bangos tampa vis dažnesnės. O pasirengimas joms – vis svarbesnis.

Minint ES pasaulinę klimato krizės aukų dieną, Klimato pakto ambasadorių iniciatyvinė grupė kartu su partneriais parengė praktinę atmintinę apie tai, kaip apsaugoti save ir kitus karštų orų metu. Dalijamės ja, nes prisitaikymas prie klimato kaitos prasideda nuo paprastų, bet svarbių veiksmų.

Europoje apie 95 proc. mirčių, susijusių su orų ir klimato reiškiniais, yra siejamos su karščiu, o dėl klimato kaitos karščio bangos tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės.

Iš atmintinės – keli svarbūs priminimai:
💧 Gerkite reguliariai visą dieną, mažais kiekiais. Nelaukite, kol pajusite troškulį.
🌳 Karščiausiu metu (11–17 val.) venkite būti lauke, o jei tenka – reguliariai ilsėkitės pavėsyje ar vėsioje vietoje.
👵 Pasirūpinkite pažeidžiamiausiais – paskambinkite vyresniems artimiesiems ar kaimynams, įsitikinkite, kad jie turi vandens ir galimybę atsivėsinti.
🚗 Nepalikite vaikų ar augintinių automobilyje, net ir trumpam.

📅 Liepos 15 d. 15.00–16.00 val. kviečiame į nuotolinę atvirą diskusiją apie visuomenės pasirengimą karščio bangoms.

Registracija: https://luma.com/szwoa8qy

Address

Ukmergės Gatvė 124
Vilnius
08100

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 15:45

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Žaliųjų finansų institutas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Share