MMAP

15/10/2026

Po dešimties metų studentas į universitetą greičiausiai ateis ne pasiklausyti paskaitos – teoriją jis jau bus perskaitęs vienas, namie. Į universitetą jis ateis dėl to, ko vienas padaryti negali: kurti, ginčytis, klysti kartu su kitais.

Šis didaktikos pokytis jau vyksta. O tai reiškia, kad ir infrastruktūra turi keistis kartu: nebeužtenka didelių auditorijų vienam dėstytojui ir šimtui klausytojų – reikia erdvių grupiniam darbui, individualiam susikaupimui, atsitiktiniams susitikimams koridoriuje, kuriuose dažnai gimsta geriausios idėjos. Būtent todėl Kauno technologijos universitetas atnaujina savo infrakstruktūros viziją – ne todėl, kad reikia naujų pastatų, o todėl, kad ambicija tapti MIT atitikmeniu Baltijos šalyse negali gyvuoti erdvėse, suprojektuotose praėjusiam amžiui. O bet kokia ambicija visada prasideda nuo vertybių: atsakingumo, bendrystės, inovatyvumo, profesionalumo.

Todėl vizijos atnaujinimą pradėjome ne nuo brėžinių, o nuo pokalbių: 9 giluminiai interviu su universiteto vadovais, mokslinės literatūros analizė bei pirmaujančių Europos universitetų – Eindhoveno, Danijos technikos, ETH Ciuricho – patirtis. Peržiūrėjome ir tai, kas iš 2018 m. vizijos jau įgyvendinta – rezultatai džiugina: atsirado „M Lab“ prototipavimo centras, atnaujinta ir studentų pamėgta biblioteka, o Studentų gatvės gale pražydo sakurų parkas.

Įvertinome Kauno technologijos universiteto turimą nekilnojamąjį turtą ir jo potencialą, išnagrinėjome skirtingas vystymo kryptis – tvaraus, bendruomenės ir antrepreneriško universiteto scenarijus – ir parengėme viziją bei veiksmų planą. Joje infrastruktūra vertinama ne atskirai nuo universiteto gyvenimo, o kaip priemonė kurti kokybiškesnes studijų, mokslo ir bendradarbiavimo sąlygas.

01/10/2026

Galima pastatyti 5 500 būstų. Bet ar tai bus miestas?

Kai planuojame didelę teritoriją, pirmiausia galvojame ne apie tai, kiek joje tilps pastatų. Galvojame, kaip joje veiks miestas.
„Launagių“ atveju mūsų užduotis buvo daugiau nei 120 ha teritoriją paversti vientisa, bet kartu skirtinga miesto dalimi. Todėl teritoriją struktūravome į penkis miestelius – keturis gyvenamuosius ir vieną verslo bei komercinį. Taip vietoje vieno didelio ir vienodo kvartalo atsiranda skirtingo charakterio vietos, turinčios savo logiką ir paskirtį.

Pirmiesiems dviem etapams, apimantiems 35 ha, buvo surengti trys architektūros konkursai. Juose pirmąsias vietas laimėjo „Aketuri architektai“, „Fragment architektai“ ir „Architektūros kūrybinė grupė“.

Kartu ieškojome balanso tarp privataus ir viešo gyvenimo. Viename miestelyje daugiau dėmesio skiriama bendruomeniškumui ir bendroms erdvėms, kitame – individualumui, sodams ir privatumui. Verslo ir komercinėje teritorijoje siekiama sukurti gyvybingą, daugiafunkcę miesto dalį.
Svarbi mūsų darbo dalis – nepalikti viešosios erdvės kaip likučio tarp pastatų. Žaliosios erdvės, parkai ir aikštės tampa rajono struktūros dalimi. Numatyta, kad jos sudarys net apie 50 proc. visos teritorijos. Šalia gyvenamųjų ir verslo funkcijų planuojamos mokyklos, darželiai, paslaugos, prekyba, sporto ir kultūros objektai.

Taigi „Launagiuose“ projektavome ne atskirus namus, o sąlygas kasdieniam miesto gyvenimui: skirtingus miestelius, jų tarpusavio ryšius, funkcijų įvairovę ir viešąsias erdves.
Nes gero rajono vertė prasideda ne nuo to, kiek jame pastatyta. Ji prasideda nuo to, kaip jame galima gyventi.

27/08/2026

0,6 km gatvės. Tiek per ketverius metus miestui atnešė visos Klaipėdos infrastruktūros įmokos. Ne visas rajonas. Ne visas mikrorajonas. Viena gatvė – tokia kaip Žvaigždžių g. Tauralaukyje, Klaipėdoje. Problema ne ta, kad statytojai nenorėjo mokėti. Problema – kad mokestis buvo per simboliškas, kad realiai prisidėtu prie miesto infrastruktūros gerinimo.

Klaipėda 2021 m. įsivedė infrastruktūros plėtros įmoką, tačiau po ketverių metų paaiškėjo, kad ji beveik nepakeitė miesto plėtros krypties. Todėl rengdami Klaipėdos miesto infrastruktūros plėtros įmokų peržiūros ataskaitą, išnagrinėjome visą sistemą: išanalizavome miesto struktūrą ir infrastruktūros būklę, palyginome tarifus su septyniomis kitomis savivaldybėmis – nuo Panevėžio, kur mokesčio nėra, iki Palangos, kur jis siekia 100 Eur/m²

Mokestis už plėtrą vykstančią mieste gali būti ne tik priemonė padengti miesto priežiūrai ir aptarnavimai reikalingus kaštus, bet taip pat ir įrankis strategiškai nukreipti miesto plėtros vektorių bendrai miestui naudingiausia kryptimi.

25/08/2026

Tikime, kad kiekvienas Lietuvos miestas turi savo istorijas, kurias verta pažinti ir puoselėti. Todėl šiais metais vėl prisidedame prie projekto „Pastatai kalba" ir kviečiame susitikti atviros architektūros savaitgalyje Alytuje, rugsėjo 12–13 dienomis!

Dar vienas pastatas, kurį kviesime pažinti – Audiovizualiųjų menų centras / buv. sinagoga. Jį pristato projekto rėmėjas – „MMAP“, Vilniuje įsikūrusi urbanistikos įmonė, besispecializuojanti kompleksiniuose miesto transformacijos projektuose.

Vakariniame Alytuje XIX a. viduryje įsikūrusi žydų bendruomenė pastatė medinius maldos namus, o po XX a. pradžios gaisrų jų vietoje iškilo mūrinė sinagoga. Iki šiol pastatas stebina išlikusiu raudonų ir geltonų plytų fasadu, trikampiais frontonais, stilizuotais piliastrais ir mūro Dovydo žvaigžde. Viduje išlikęs istorinis patalpų išdėstymas, dalis polichrominio dekoro, bimos aikštelė ir aron kodešo vieta liudija apie čia gyvenusios žydų bendruomenės istoriją. Po Holokausto sinagoga neteko religinės funkcijos, o vėliau čia veikė įvairios paskirties objektai – nuo viščiukų peryklos iki druskos sandėlio.

Nuo 2021 m., po rekonstrukcijos, pastatas atgimė kaip Alytaus audiovizualiųjų menų centras, kuriame istorija susitinka su šiuolaikine kultūra.

Projektą įgyvendina: VšĮ „Architektūra ir žmonės“
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Alytaus miesto savivaldybė
Partneris: Alytaus turizmo informacijos centras
Informacinis partneris: LRT

13/08/2026

Nyderlanduose dviračiu keliaujama 31 % visų kasdienių kelionių. Lietuvoje – mažiau nei 3 %.

Dešimt kartų mažiau. Ir tai ne apie tinginystę ar orus – tai apie infrastruktūrą, kurios tiesiog nėra, arba kuri baigiasi taip pat netikėtai, kaip ir prasideda. O infrastruktūra – tai ne vien asfaltas. Tai vertybinis pasirinkimas: koks miestas nori būti, kaip jame kvėpuojama, kaip jame keliaujama ir kaip jis atrodys po 20 metų.

Švenčionių rajono savivaldybė nusprendė, kad miestas turi tapti kurortiniu miestu su tikru, veikiančiu dviračių tinklu – ne dekoratyviu, o tokiu, kuriuo žmonės realiai norėtų ir galėtų važiuoti.

Kurdami miesto dviračių takų plėtros planą, dirbome trimis etapais: pirmiausia – esamos būklės analizė (kur žmonės gyvena, kur dirba, kur mieste yra traukos centrai – parduotuvės, mokykla, bažnyčia, kultūros centras), tada – bendruomenės įtraukimas ir suderinimas su miesto bendruoju planu, ir tik po to – konkrečios sprendimų rekomendacijos. Švenčionėliuose peržiūrėjome ir naujai suplanavome 26 gatvių atkarpas, kiekvienai parinkdami tinkamiausią iš keturių infrastruktūros tipų.

Rezultatas – ne popierinis planas, o įgyvendinama metodika, paremta realia miesto struktūra. Ir kai vienintelė dviračių trasa Švenčionėliuose pavirs visu dviračių tinklu, tai taps pavyzdžiu, ką verta pakartoti ir kituose Lietuvos miestuose.

10/07/2026

Vasarą mmap. švenčia gimtadienį, šį kartą - Tokijuje!
Tokijas mums – vienas ryškiausių iki šiol aplankytų miestų, pilnas kontrastų tarp itin tankios miesto struktūros ir netikėtos ramybės, dėmesio detalėms bei giliai įsišaknijusios pagarbos vienas kitam. Tęsiame tradiciją ir dalinamės tuo, kas mums paliko didžiausią įspūdį:

Transportas ir judėjimas
🚇Pagrindinis judėjimo būdas mieste – viešasis transportas (metro), kuriuo naudojasi visi, įskaitant mažus vaikus, kurie gali keliauti vieni;
🤫viešajame transporte – tyla ir visapusiška pagarba kitiems keleiviams;
🚶‍♂️🚶‍♀️eilių stovėjimo etiketas galioja visur: eskalatoriuose, liftuose, prie kasų, laukiant traukinio ir lipant į jį;
📢 VT stotyse nuolat girdisi pranešimai per garsiakalbius, o vietoj pypsėjimo neįgaliesiems ties perėjomis ir stotyse – paukščių garsai;
🏘️mažose gatvelėse pėstieji ir automobiliai dalinasi bendra erdve, transportas juda lėtai ir atsargiai;
🚸 miestas pritaikytas visiems: žmonėms su regėjimo negalia specialios šaligatvio plytelės, sunkiau judantiems su platforma sulygintos traukinių durys, liftai stotyse;
🧭nepaisant milžiniško dydžio, susiorientuoti mieste ir ypač metro - lengva.

Švara ir infrastruktūra
🗑️Mieste labai švaru. Beveik niekur nėra šiukšliadėžių, bet taip pat nėra ir šiukšlių;
🚻viešųjų tualetų daug ir jie nepriekaištingai švarūs;
💧Tokijo požeminė lietaus surinkimo sistema - viena įspūdingiausių pasaulyje, tačiau mieste matomi kiti miestiečiams gyvenimą lengvinantys dalykai - vandenį sugeriančios dangos šaligatviai, lietaus sodai bei visur randama skėčių nuoma, o lankomose erdvėse (parduotuvės, muziejai ir pan.) numatytos vietos jiems pasidėti prie įėjimų;
˚⊱🪷⊰˚ infrastruktūra dažniausiai arba labai praktiška, arba labai estetiška, tačiau retai abu dalykai suderinti vienu metu.

Gamta ir žaluma mieste
🌳 Net judriausiose gatvėse gausu medžių, tam palankus ir klimatas;
⛩️ sodai (ypač šventyklų) suvokiami kaip miesto oazės – juose dažnai nesimato aplinkinių pastatų fasadų, todėl galima visiškai atsiriboti nuo miesto chaoso;
✂️sodų gamta suplanuota iki milimetro, itin estetiška ir graži;
🌸☀️🍂❄️keturi metų laikai giliai įsismelkę į kasdienį gyvenimą ir kultūrą – jie švenčiami tiek kasdienėse veiklose, tiek gyvoje aplinkoje bei mene.

Miesto struktūra ir kvartalai
🏙️ Verslo rajonai atrodo panašiai kaip bet kur pasaulyje, tačiau visam mieste gausu jaukių kvartalų su nedidelio mastelio pastatais;
🛍️ gatvėse gausu smulkios komercijos, tarp pastatų organiškai įsiterpę šventyklų kompleksai;
🔀 trijų aukštų parduotuvė, prasidedanti 5-tame aukšte, arba 10 vietų kokteilių baras 8-tame aukšte - įprastas reiškinys;
🏘️nors miestas tankus, gatvės išlieka jaukios;
🔇 mieste netikėtai ramu – transporto triukšmo beveik negirdėti, o didžiausią foninį garsą sukelia traukiniai;
𓊳 rekreacinės erdvės leidžia būti intravertu – suoliukai nesugrūsti vienas prie kito, formuojamos uždaresnės zonos.

Kasdienis gyvenimas ir paslaugos
🧖🏻‍♀️ Onsen kultūra – sėdimi dušai ir karštos vonios – paliko ypatingą įspūdį;
🏪 kombini parduotuvėse ir restoranuose galima nusipirkti mažas, vienam žmogui skirtas maisto porcijas;
🍽️ vietiniai valgo lėtai, skiria laiko maistui, neskuba ir nepersivalgo;
🌃 naktį miestą nušviečia neoninės iškabos;
💤 važiuojant metro - nusnausti įprasta, o šį įgūdį, spėjame, išsiugdo visi.

Žmonės ir kultūra
🙇 Japonai – itin mandagūs žmonės, ypač gerbiantys kito asmeninę erdvę;
📋 gyvenimas čia paremtas saviorganizacija, hierarchija, pagarba kitiems bei taisyklėmis ir jų laikymusi;
👵🏻aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės neretai matomi dirbantys tokius darbus kaip pirkėjų aptarnavimas prie kasų, eismo reguliavimas prie stovėjimo aikštelių, pagalba parduotuvėse, oro uoste ar metro stotyse. Nors kai kurie darbai mums europiečiams iš pirmo žvilgsnio atrodo pertekliniai, taip šie dirbantys asmenys prisideda prie bendros tvarkos šalyje, yra reikalingi;
🎓 🛠️visur jaučiama pagarba meistrystei ir profesionalumui, tiek iš darbą atliekančio asmens, tiek iš paslaugą priimančio kliento.

Tokijas mums parodė, kaip tvarka, pagarba ir dėmesys detalėms gali sukurti miestą, kuriame milijonai žmonių sugyvena tyliai, mandagiai ir darniai. Svajojame dar ne kartą grįžti!

03/07/2026

Metų pradžioje kartu su NT vystymo bendrove „HOMA Group“ paskelbėme atvirą architektūrinį konkursą projektui Malonioji g. 5. Šiandien džiaugiamės galėdami pristatyti konkurso nugalėtojus.

Sulaukėme 8 architektūrinių vizijų, kuriose konkurso dalyviai skirtingai interpretavo šią išskirtinę miesto vietą. Daugumą pasiūlymų vienijo pagarba Žvėryno urbanistiniam charakteriui, dėmesys esamų medžių išsaugojimui bei siekis kurti architektūrą, jautriai įsiliejančią į esamą aplinką.

Pirmąją vietą pelnė projektas „MIŠKO KURORTAS“, kurio autoriai - „AFTER PARTY Architecture“. Komisijos vertinimu, šis pasiūlymas nuodugniai išstudijavo Maloniosios gatvės architektūrinę aplinką ir pasiūlė šiuolaikišką, bet neišsišokantį sprendinį, natūraliai derantį su rajono charakteriu.

Su projektu ir kitais prizinių vietų laimėtojais kviečiame susipažinti čia: https://www.malonioji5.lt/konkurso-nugaletojai

31/03/2026

Kovo 20–21 d. Ukrainoje vyko ketvirtoji u-re-herit konferencija „Reconstructing Ukraine: Heritage is Home“, kurioje gyvai dalyvavo ir Martynas Marozas. Konferencijoje jis skaitė pranešimą tema „Holistic Renovation of Modernist Housing (Recommendations)“.

Konferencija žymi svarbų etapą šioje trejus metus trukusioje Europos ir Ukrainos bendradarbiavimo iniciatyvoje, skirtoje Ukrainos kultūros paveldo apsaugai ir atkūrimui. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokio masto ir svarbos projekto kartu su kitomis architektų asociacijomis bei universitetais. Iš viso projekte bendradarbiauja net 11 organizacijų konsorciumų. Viena iš jų yra Lietuvos architektų sąjunga.

Pilnas konferencijos įrašas šioje nuorodoje: https://www.youtube.com/live/f5PhQGEZfRM?si=hqsioS4MKs9cmFdD (Martyno pranešimas prasideda nuo 5:44:00).

O dabar nekantriai laukiame diskusijų bei tolesnio darbo šia tema.

15/01/2026

Architektų dėmesiui – atviras architektūrinis konkursas Žvėryne!

mmap. kartu su NT vystymo bendrove „HOMA Group“ kviečia visas architektūros studijas siūlyti idėjas paslaugų paskirties pastatui su gyvenamaisiais butais Malonioji g. 5, Vilniuje.

▪️Darbų laukiame iki balandžio 3 d.
▪️3 prizinės vietos ir viena paskatinamoji premija
▪️Prizinis fondas: 50 000 €
▪️Rezultatai balandžio pabaigoje
▪️Konkursinius darbus vertins kompetentinga komisija
▪️Projekte numatomas dviejų korpusų kompleksas: 6 butai, komercinės patalpos, vidinės erdvės gyventojams ir požeminė automobilių aikštelė

Laukiame kūrybiškų, šiuolaikiškų ir originalių idėjų!

Daugiau informacijos ir konkurso sąlygos: www.malonioji5.lt