MMAP

31/03/2026

Kovo 20–21 d. Ukrainoje vyko ketvirtoji u-re-herit konferencija „Reconstructing Ukraine: Heritage is Home“, kurioje gyvai dalyvavo ir Martynas Marozas. Konferencijoje jis skaitė pranešimą tema „Holistic Renovation of Modernist Housing (Recommendations)“.

Konferencija žymi svarbų etapą šioje trejus metus trukusioje Europos ir Ukrainos bendradarbiavimo iniciatyvoje, skirtoje Ukrainos kultūros paveldo apsaugai ir atkūrimui. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokio masto ir svarbos projekto kartu su kitomis architektų asociacijomis bei universitetais. Iš viso projekte bendradarbiauja net 11 organizacijų konsorciumų. Viena iš jų yra Lietuvos architektų sąjunga.

Pilnas konferencijos įrašas šioje nuorodoje: https://www.youtube.com/live/f5PhQGEZfRM?si=hqsioS4MKs9cmFdD (Martyno pranešimas prasideda nuo 5:44:00).

O dabar nekantriai laukiame diskusijų bei tolesnio darbo šia tema.

15/01/2026

Architektų dėmesiui – atviras architektūrinis konkursas Žvėryne!

mmap. kartu su NT vystymo bendrove „HOMA Group“ kviečia visas architektūros studijas siūlyti idėjas paslaugų paskirties pastatui su gyvenamaisiais butais Malonioji g. 5, Vilniuje.

▪️Darbų laukiame iki balandžio 3 d.
▪️3 prizinės vietos ir viena paskatinamoji premija
▪️Prizinis fondas: 50 000 €
▪️Rezultatai balandžio pabaigoje
▪️Konkursinius darbus vertins kompetentinga komisija
▪️Projekte numatomas dviejų korpusų kompleksas: 6 butai, komercinės patalpos, vidinės erdvės gyventojams ir požeminė automobilių aikštelė

Laukiame kūrybiškų, šiuolaikiškų ir originalių idėjų!

Daugiau informacijos ir konkurso sąlygos: www.malonioji5.lt

08/10/2025

„Mes, kaip urbanistai, visada vadovaujamės nuostata, kad gatvės yra pagrindinė miesto viešoji erdvė. Jeigu mes sudėtume visų miesto aikščių, skverų, parkų plotus, tai būtų mažiau nei bendras gatvių plotas. Tai reiškia, kad gatvėse ir slepiasi didžioji dalis dar neišnaudoto miesto kultūrinio, ekonominio ir socialinio potencialo“, – LRT.lt mintimis dalinosi urbanistas Martynas Marozas.

Visą straipsnį apie vis dar aktualią temą – gatvių siaurinimą – rasite komentare.

02/10/2025

Rugsėjį, kaip niekad, įvyko daug renginių. Štai trys, kuriuos tikrai verta prisiminti.

⏹︎ Panevėžys ⏹︎
Europos urbanistinės iniciatyvos (EUI) renginys skirtas savivaldybių specialistų gebėjimų ugdymui.

⏹︎ Esminiai keturi aspektai:
1. Mes visi – vienos komandos žaidėjai: savivaldybė, verslas, vietos bendruomenių ir organizacijų atstovai.
2. Jei eksperimentuoti, tai tik savivaldybės lygmeniu. Savivaldybėms turi būti leista pačioms perskirstyti pinigus, juos leisti, klysti ir iš klaidų mokytis. Santykis tarp ministerijų ir savivaldybių atsakomybės ribų turi kisti savivaldybių naudai.
3. Miestuose dirba, miestus planuoja, miestuose gyvena – žmonės. Visi pozityvūs pokyčiai prasideda nuo individo. Globalių geopolitinių rizikų, ekonomikos ar demografinių tendencijų pakeisti negalime. Bet galime pakeisti save ir savo požiūrį.
4. Kiekvienas ilgalaikis strateginis pokytis prasideda nuo savo stiprybių ir išskirtinumo suvokimo.

⏹︎ Regioninės politikos forumas ⏹︎
Vidaus reikalų ministerija kartu su VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ organizavo Regioninės politikos forumą Bistrampolio dvare. Jo metu buvo aptarti svarbiausi darbai ir diskutuota apie šiandienos regioninės politikos aktualijas kartu su skirtingų sričių Lietuvos ir užsienio ekspertais.

⏹︎ Esminis aspektas:
1. Diskusijos apie prieinamą būstą. Supratau, kad lietuviai visiškai apie jį nesusigaudo. Daugiausia kalbama apie formą, kartais apie vietą, o kaip kažkokią panacėją nuo problemų regionuose:
A. Būstas už prieinamą kainą nebūtinai yra ekologiškas, nebūtinai orientuotas į bendruomenės kūrimą. Ekologiška statyba ar didesnė socialinių ir kultūrinių paslaugų pasiūla nėra savaime suprantamas dalykas.
B. Būstas už prieinamą kainą – visų pirma tai žemės kaina + projektavimo ir vystymo kaina + pinigų kaina + statybos kaina. Statybos kainos pakeisti neįmanoma. Žaidimai su projektavimo ar vystymo kaštais nėra didžioji išlaida, o taupymas šioje vietoje visada veda į prastus rezultatus. Socialinis būstas = būstas. Vienintelis ir pagrindinis skirtumas – kad jo vystymas remiamas subsidija žemei, sklypo įsigijimui ir lengvatinėmis finansavimo sąlygomis. Šios subsidijos galėtų būti paremtos aiškiu poreikio pagrindimu ir tik ten, kur būsto prieinamumo problema realiai egzistuoja. Kitaip tariant būstas regionuose yra tiek pat naudingas kaip nabašnikui kompresas.

⏹︎ Vilniaus ambicija ⏹︎
Rugsėjo 24 d. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija sukvietė Vilniaus miesto lyderius, verslą, mokslininkus, menininkus, sporto ir sveikatos sektoriaus atstovus, savivaldą, bendruomenes bei aktyvius vilniečius į renginį „Vilniaus ambicija 2025“ Vilniaus rotušėje.

⏹︎ Esminiai trys aspektai:
1. Mes neturime nei naftos, nei kitų iškasenų. Mūsų pagrindiniai „deimantai“ – mūsų žmonės. Kuo toliau, tuo didesnę mūsų šalies BVP dalį sudarys mūsų galvomis kuriami produktai ir paslaugos.
2. Savivaldybė ir verslas yra toje pačioje pusėje. Nė vienas miestas nebuvo pastatytas be pinigų. Kiekvienas į Vilnių atsikraustęs gyventojas neša didžiulę naudą miestui. Kiekvienam NT projektui būtina kokybiška socialinė ir inžinerinė infrastruktūra.
3, Turime bėgti, kad išliktume toje pačioje vietoje. Turime nusistatyti ambicingus tikslus mūsų švietimui, verslo ekosistemos vystymui, judumui, viešosioms erdvėms, administraciniams procesams ir sau.

23/09/2025

Architektūra yra svarbu. Architektūra yra įdomu. Todėl džiaugiamės prisidėję prie atviros architektūros savaitgalio Klaipėdoje įgyvendinimo ir dėkojame Pastatai kalba už galimybę kiekvienam suprasti šias tiesas!

02/09/2025

Masinės statybos daugiabučių kvartalų atnaujinimas kelia iššūkių ne tik posovietinėje erdvėje, todėl rugpjūčio mėnesį Stokholme ir Vilniuje vyko tarptautinės kūrybinės dirbtuvės, skirtos bendram projektui „Improving Social Values through Urban Design in Large-Scale Post-Soviet and Post-War Residential Neighborhoods”, kuriose dalyvavo architektai ir urbanistai iš Švedijos, Lietuvos ir Ukrainos. Dirbtuvėse buvo pasidalinta skirtingų šalių patirtimis, daugiabučių mikrorajonų atnaujinimo iššūkiais bei kokių klaidų Ukrainos urbanistai neturėtų kartoti atnaujinant šiuos rajonus.

Pagrindinės įžvalgos ir pamokos:

⏹︎ Švedijos patirtis. Daugiabučių renovacija vyksta pagal viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Miestas turi galimybę reguliuoti būsto kainas ir užtikrinti socialinę įvairovę. Viešosios erdvės, tokios kaip kiemai ir skverai, atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant gentrifikacijos ir segregacijos problemas. Aukštą gyvenamosios aplinkos kokybę Stokholme lemia ir tai, kad daugiabučių kiemuose automobilių nėra, jų parkavimo aikštelės suprojektuotos kvartalų pakraščiuose. Nors automobilizacijos lygis panašus į Lietuvos, šie mikrorajonai buvo statomi tik po to, kai iki jų buvo nutiesta metro linija, o tai lėmė, kad neišsivystė priklausomybė nuo automobilio ir metro iki šiol aptarnauja didelius gyventojų srautus. Kita vertus, Rinkeby, Husby ir Akalla (Švedijos „Miljonprogrammet” programos kvartalai (statyti 1965-1975m.) tapo socialinės atskirties simboliais, kur nedarbo lygis yra dvigubai didesnis nei kitose Stokholmo dalyse, o imigrantai sunkiai integruojasi. Švedijos patirtis įrodo, kad fizinio atnaujinimo nepakanka - būtinos kompleksinės strategijos, kurių pamatas – socialinė įvairovė ir naujų darbo vietų kūrimas. Nauji projektai, tokie kaip „Stockholm Royal Seaport” (https://short-link.me/1cUrH) demonstruoja, kaip mišri plėtra ir viešojo transporto prioritetas padeda išvengti klaidų, kas aktualu tiek Ukrainos pokarinei rekonstrukcijai, tiek Lietuvos holistiniam kvartalų atnaujinimui.

⏹︎ Lietuvos patirtis. Kol švedai sprendžia sudėtingas socialines ir kultūrines integracijos problemas gyvenamuosiuose kvartaluose, Lietuva kol kas koncentruojasi tik į pastatų energinio efektyvumo didinimą. Po truputį atsiranda ir holistinės renovacijų pavyzdžių, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir aplink juos esančios viešosios erdvės, tačiau tokie procesai dažniau yra retos išimtys, o ne masinis reiškinys. Šio projekto kūrybinėse dirbtuvėse buvo pristatyti įvairūs miestų atnaujinimo modeliai, kurie padeda kurti kokybišką ir tvarią gyvenamąją aplinką. Urbanistas Tadas Jonauskis (PUPA: life over space) pristatė holistinės renovacijos pavyzdį Rumpiškėse, Klaipėdoje. Gintarė Kapočiūtė (BLUMA) - miestų atnaujinimo kvartalais modelį. Vytautas Buinevičius (2XJ architects) papasakojo apie Vilniaus daugiabučių modernizacijos architektūros gaires (https://short-link.me/18pcg). Martynas Marozas (MMAP) pristatė daugiabučių namų transformacijos modelį (https://short-link.me/1cUto)

⏹︎ Ukrainos patirtis. Šiuo metu Ukraina sprendžia ne tik vykstančio karo padarinių sukeltas problemas, bet ir tuo pačiu bando atnaujinti sovietmečiu statytus kvartalus.
Projektas, rengtas studijos „One works” pristato Mykolajiv miesto Ukrainoje atnaujinimo modelį - vizijos planą, skirtą įgyvendinti kuo greitesnį miesto atstatymą ir ilgalaikę rekonstrukciją (https://short-link.me/1cUuB). Keli iš daugiabučių atnaujinimą stabdančių veiksnių Ukrainoje - tokie projektai vyksta labai fragmentiškai, dažnai trūksta finansavimo, taip pat yra begalė kitų techninių problemų.

⏹︎ Bendradarbiavimas ir ateitis. Šis projektas paskatino idėjų mainus ir bendrus veiksmus, kurių tikslas - sukurti tvarią ir subalansuotą gyvenamąją aplinką. Tikimės, kad projektas prisidės prie geresnės gyvenimo kokybės kūrimo masinės statybos daugiabučių rajonuose bei bendrų projektų ateityje.

Projekto partneriai: Švedijos architektūros biuras Spacescape, Lietuvos architektų sąjunga, Mykolajevo miesto savivaldybė.

Projekto dalyviai: Tobias Nordström, Karin Lobo Lundgren (Spacescape), Rūta Leitanaitė, Martynas Marozas (LAS), Євген Поляков (Mikolajevo vyr. architektas, Ukraina), Katerina Chmelna (Mikolajevo vyr. architekto biuro darbuotoja, Ukraina), Marija Tokar (architektė, Mikolajevo Vystymo agentūra, Ukraina), Evgenia Bevz (architektė, Švedija/Ukraina).

Projektą finansuoja: Švedijos Institutas (Swedish Institute)

26/08/2025

Kalbantis pastatas: Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas / buv. Karališkoji mokytojų seminarija. Jį pristato projekto rėmėjas – „MMAP“, Vilniuje įsikūrusi urbanistikos įmonė, besispecializuojanti kompleksiniuose miesto transformacijos projektuose.

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas / buv. Karališkoji mokytojų seminarija – svarbus istorinės švietimo architektūros pavyzdys Klaipėdoje.

Seminarijoje buvo rengiami kvalifikuoti pradinių klasių mokytojai, dirbę visoje Lietuvoje. Čia buvo dėstoma pedagogika, humanitariniai bei gamtos mokslai, o praktika vyko greta veikiančioje pradinėje mokykloje. Nuo 1908 m. tai buvo viena moderniausių tokio tipo įstaigų Vokietijoje – su auditorijomis, sporto sale, aula, biblioteka, valgykla ir bendrabučiu.

🏫 Pastato architektūroje dera vokiškoji neogotika ir istorizmas: raudonų plytų mūras, dekoratyvūs frontonai, simetriška kompozicija, masyvūs langai. Griežtos formos, horizontalios juostos ir arkos suteikia solidumo, o išlikę autentiški interjero elementai – mediniai laiptai, langų rėmai, durys – liudija laikmečio estetiką ir meistriškumą.

💡Įdomu ir unikalu tai, kad Karališkoji mokytojų seminarija – seniausias pastatas ir institucija Lietuvoje, iš esmės nepakeitusi paskirties nuo įkūrimo.

Pažink miesto atspindžius Klaipėdoje jau rugsėjo 13–14 dienomis!

Projektą įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė
Partneris: Klaipėda Travel
Informacinis partneris: LRT.lt

📸 Norbert Tukaj

13/08/2025

Džiaugiamės prisidėdami prie Vilniaus miesto ateities!

„Colliers Lietuva“ tyrimų ir konsultacijų komanda parengė galimybių studiją ir verslo planą būsimam didžiausiam konferencijų centrui Baltijos šalyse, kuris iškils pačiame Vilniaus centre.

Ši galimybių studija apėmė:
🔵 Komercinio nekilnojamojo turto ir verslo kelionių bei renginių sektoriaus analizę
🔵 Vietos pranašumų vertinimą
🔵 Finansinių modelių parengimą
🔵 Socioekonominės naudos įvertinimą

Atlikta analizė atskleidė reikšmingą projekto potencialą – prognozuojama iki 93 mln. eurų tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos miestui kasmet.

Be ekonominio poveikio, projektas sustiprins Vilniaus, kaip vieno svarbiausių susitikimų miestų Vidurio ir Rytų Europoje, pozicijas – pritrauks tarptautinius renginius ir sukurs naujas galimybes svetingumo, kultūros bei transporto sektoriams.

Projektą plėtoja Go Vilnius kartu su Vilniaus vyriausiojo architekto biuru, MASH Studio EU, MMAP ir Vilniaus vystymo kompanija.

Numatoma, kad konferencijų centras duris atvers 2030 m.

15/07/2025

Vasara mūsų komandai - švenčių metas, tad ta proga 12-ąjį mmap. gimtadienį atšventėme vaikščiodami Toronto gatvėmis.
Kaip ir kiti, mūsų iki šiol aplankyti didmiesčiai, Torontas įvairiaspalvis, pilnas kontrastų, kai kur - neišnaudoto potencialo, bet svarbiausia - savyje talpinantis daug gerų pavyzdžių, kuriuos norėtume parsivežti su savimi į Vilnių.

Todėl tęsiame tradiciją ir dalinamės tuo, kas mums patiko:
• Kanadiečiai pasirodė labai draugiški, mandagūs ir nuoširdūs žmonės;
• Gyventojai daug dėmesio skiria savo aplinkos, kraštovaizdžio estetikai. Niekur nematėme tokių sutvarkytų ir išpuoselėtų užmiesčio namų kiemų kaip čia - įkvėpimas Lietuvos miesteliams;
• Miesto identitetas susideda iš daugybės įvairių kultūrinių (etninių, socialinių ir ekonominių) salų.
• Kokybiškos viešosios erdvės kartais įrengiamos labai ankstyvoje projekto fazėje (pavyzdžiui, Evergreen brickworks, Villiers island, visa Toronto krantinė) - teritorija traukia žmones vien dėl viešosios erdvės;
• Tipologijų įvairovė naujuose projektuose: pirmi aukštai – būstai su įėjimais iš gatvės, aukščiau - būstai su didelėmis terasomis, dar aukščiau - įprasti butai;
• Žemaaukščiai, bet tankūs kvartalai, tokie kaip Cabbage town. Tai puikus pavyzdys, kaip galima naudotis miesto teikiamais privalumais tuo pačiu išlaikant aukštą gyvenimo kokybę ir žalią aplinkos charakterį;
• Sala (angl. Toronto islands) puikiai išnaudota miestiečių rekreacijai (paplūdimiai, vaikų stovyklos, piknikai, dviračių rekreacija, parkai, kavinės, pasivaikščiojimo takai), tuo pačiu ji neapkrauta blizgiais projektais ir nesugadinta perteklinės infrastruktūros;
• Pikniko stalai ir stoginės-paviljonai su stalais – parkuose jų pilna ir žmonės aktyviai naudoja barbekiu vakarėliams, susitikimams ir gimtadieniams švęsti;
• Laisvalaikio erdvių įvairovė mieste - ilga krantinė su mikro parkeliais, baseinais po atviru dangum, dideliais parkais, paplūdimiais, rekreacinėmis ir žaliosiomis jungtimis;
• Švarūs ir veikiantys viešieji tualetai;
• Evergreen regeneracijos projektas atrodo kaip sėkmingas pramoninio komplekso įveiklinimas ir platforma NVO iniciatyvoms;
• Nors viešasis transportas yra lėtas ir dažnu atveju nedidelius atstumus (iki 30-40 min ėjimo) greičiau įveikti dviračiu ar pėsčiomis, tačiau miestas turi visas galimybes tai pakeisti - mažiau politikuoti, aktyviau plėsti požeminę metro liniją bei suteikti prioritetą antžeminiam viešajam transportui; „Jeigu neturi mašinos - Torontas yra labai vaikštomas miestas, nes alternatyvos kaip ir nėra”;
• Važinėtis dviračiu po Torontą smagu ir gana patogu, nors vietomis tikrai trūksta dedikuotų dviračių takų;
• Mieste jaučiamas daugiaplaniškumas, formuojamas atsitraukimas nuo gatvės, nors sako, jog geriausiai Kanadoje tai pavyko Vankuveryje;
• Daug smulkių verslų, ypač palei tramvajų linijas, daugiau veikiančių subcentrų mieste, atitinkamai visas miestas atrodo gyvybingas; kiekvienam rajone esanti bendruomenė atrodo gyvybinga;
• Yard sales viešosiose vietose;
• Lankydamiesi urbanistų biuruose susipažinome su jų darbo specifika, buvome įkvėpti jų darbo su First Nations bendruomenėmis ir jautraus požiūrio į šiuos specifinius projektus.

27/06/2025

Džiaugiamės galėję prisidėti prie būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinės idėjos konkurso rengdami jo užduotį.

Tarptautinė ekspertų komisija išrinko geriausią idėją – ją pateikė pasaulyje garsus architektų biuras Zaha Hadid Architects. Šiam projektui architektai ypatingą dėmesį skyrė tvarumui, funkciniam išbaigtumui, energijos taupymui ir pažangiausių tvarios architektūros technologijų panaudojimui. Naujojo terminalo pastatas turi užtikrinti sklandžią ir įkvepiančią keleivių patirtį nuo pat atvykimo akimirkos.

Daugiau apie projektą:

Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta i…

29/04/2025

Gegužės 10–11 d. organizuojamas atviros architektūros savaitgalis Open House Vilnius kviečia švęsti architektūrą kartu! O mes prisidėdami prie šio renginio kviečiame švęsti ne tik architektūrą, bet ir urbanistiką!

Gegužės 10-11 dienomis lauksime visų mūsų biure, esančiame T. Ševčenkos g. 16K-101.

⚫️ Šeštadienį 16:00, 17:00, 18:00
⚫️ Sekmadienį 15:00, 16:00, 17:00

Renginys nemokamas ir atviras visiems!